Archyvai

> Pasaulinė kokybės diena

Lapkričio 14 Jungtinių tautų iniciatyva nuo 1990-ųjų kasmet, antrąjį lapkričio ketvirtadienį, visame pasaulyje minima Pasaulinė kokybės diena. Šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į kokybės svarbą bet kurioje veiklos sferoje. Kokybė – esminis veiksnys, kuo kurio priklauso kiekvienos organizacijos augimas bei klestėjimas. Vadybos sistemų sertifikavimo bendrovė „Bureau Veritas Lit“ nuo 2007-ųjų kasmet organizuoja tarptautinę konferenciją kokybės vadybos tema „Kokybės diena su „Bureau Veritas“.

> Projektų valdymo diena

Lapkričio 7 Tarptautinė projektų valdymo diena visame pasaulyje minima kiekvienų metų pirmąjį lapkričio ketvirtadienį. Jos pradininkas, Frankas Saladis, dainos „Project Manager Blues“ autorius, vadinamas projektų valdymo guru. Visame pasaulyje minint Tarptautinę projektų valdymo dieną, siekiama skatinti projektines organizacijas arba tas organizacijas, kurios naudojasi pripažintomis projektų valdymo metodikomis. Taip pabrėžiamas organizacijų pripažinimas bei skatinami geriausi rezultatai, pagerbiami projektų vadovai ir jų komandos. Pažymint Tarptautinę projektų valdymo dieną, siekiama skatinti projektų valdymo kultūrą ministerijoje ir išskirti sėkmingiausius įgyvendintus projektus.

> Informacinių technologijų plėtros diena

Spalio 24 1972 m. Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 24-ąją Pasauline informacinių technologijų plėtros diena. Šios dienos tikslas – informuoti visuomenę apie technologines naujienas, didinti vadinamąjį technologinį raštingumą, spręsti informacinių technologijų plėtros problemas. Lietuvoje 1994 m. buvo įkurta asociacija „Infobalt“, kuri tais pačiais metais surengė informacinių technologijų parodą „Infobalt 1994“. Asociacijos narės – Lietuvos informacinių technologijų ir telekomunikacijų įmonės, nuolat dalyvavusios kasmetinėje parodoje. Paroda būdavo rengiama spalio pabaigoje, neveltui ir Pasaulinės informacinių technologijų plėtros dienos metu. Deja, nuo 2009 m. parodos reikšmė susilpnėjo. Neaiški šventė. Švenčia.

> Išrasta elektros lemputė

Spalio 21 Spalio 21, 1879 metais, amerikietis Thomas Alva Edisonas išrado elektros lemputę. Tebūnie šviesa!

> Diena prieš stichines nelaimes

Spalio 9 2001 m. Jungtinių tautų organizacija paskelbė antrąjį spalio mėnesio trečiadienį Tarptautine diena prieš stichines nelaimes. Šią dieną siekiama atkreipti viso pasaulio šalių dėmesį į stichines nelaimes; suteikti informacijos, kaip iš anksto joms pasiruošti ir kaip sumažinti jų padarinius. Atkreipti dėmesį į stichinės nelaimes svarbu, nes jos vyksta vis dažniau ir sukelia vis sunkesnius padarinius. Prie stichinių nelaimių priskiriami vulkanų išsiveržimai, žemės drebėjimai, uraganai, potvyniai. Kasmet pasaulyje įvyksta apie 14 – 23 žemės drebėjimai. Lietuvoje dideli žemės drebėjimai negresia. Tačiau iš istoriniuose šaltiniuose užfiksuoti 45 nedideli ir vidutiniai žemės drebėjimai, įvykę nuo 1616 iki 1987 metų Baltijos šalių ir Baltarusijos teritorijose. 2004-ųjų m. rugsėjo 21 dieną 14:05 val. Lietuvoje buvo juntamas 4 balų, o vėliau – 16:35 val. iki 5,3 balo stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Virpesiai atslinko iš žemės drebėjimo epicentro – Kaliningrado.

> Veltinio diena

Spalio 3 Nuo 2009 m. spalio 3-ąją visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, švenčiama Tarptautinė veltinio diena. Šventės metu rengiamos kūrybinės dirbtuvės – susirinkę veltinio meistrai kartu kuria ir moko veltinio technikos visus norinčius, rengiamos veltinių paveikslų parodos. Veltinis – viena iš seniausių tekstilės technologijų, kai iš vilnos nuveliama medžiaga, iš kurios ne tik gaminami gražūs aksesuarai, karoliai, žaislai, paveikslai, bet ir siuvami drabužiai – kepurės ar net paltai. Už veltinį! Pašventę - nesusivelkit!

> Kavos diena

Spalio 1 Tarptautinės kavos organizacija 2014 m. paskelbė spalio 1-ąją Tarptautine kavos diena. Tarptautinė kavos diena skirta pašlovinti šiam populiariam gėrimui. Šią dieną įmonės prekiauja kava su nuolaida arba nemokamai, organizuoja įvairias akcijas. Kava – iš kavos pupelių gaminamas gėrimas, turintis kofeino. Kava kilusi iš Afrikos, Kafos regiono Etiopijoje, nuo kurio vardo galėjo kilti ir pats žodis „kava“. Čia natūraliomis sąlygomis auga arabinis kavamedis. Ją po pasaulį išplatino arabai. Dėl kavos žalos ir naudos nuolat diskutuojama. Pripažįstama, kad kavoje esantis kofeinas gali pakelti nuotaiką, pagerinti reakciją, atmintį, budrumą ir kognityvinę (pažinimo) smegenų funkciją. Kava taip pat gerina fizinius sugebėjimus. Kofeinas spartina medžiagų apykaitą ir riebiųjų rūgščių oksidaciją, todėl kava gali padėti deginti riebalus. Kava mažina tikimybę susirgti II tipo cukriniu diabetu, Parkinsono liga, mažina ir akmenų atsiradimo tulžyje ir inkstuose riziką. Tačiau dažnai vartojamas kofeinas kelia streso hormonų kiekį, todėl gali sukelti prastą savijautą, nemigą, nerimą. Žmonėms, turintiems jautresnį skrandį, kava gali sukelti rėmens graužimą. Kavos gerti nepatartina nėščiosioms, nes ji gali padidinti persileidimo riziką. O po puodelio kavos nepamirškite išgerti stiklinės vandens, nes kava skatina skysčių išsiskyrimą.

> Muzikos diena

Spalio 1 1975 m. UNESCO paskelbė spalio 1-ąją Tarptautine muzikos diena. Vienas iš šios šventės iniciatorių – kompozitorius Dmitrijus Šostakovičius.Šią dieną įvairiose šalyse rengiami geriausių šalies atlikėjų koncertai. Muzika žmonijoje gyvuoja nuo senovės. Tą rodo archeologiniai kasinėjimai, ant uolų aptikti piešiniai, kuriuose pavaizduoti žmonės su muzikos instrumentais. Muzika, kaip ir šokis, visų pirma, atsirado kaip dievų garbinimo priemonė. Senovės žmonės šokdavo pagal pirminę muziką aukodami dievams aukas. Dabar muzikos yra įvairiausių stilių, kiekvienas renkasi, kas jam patinka. Visais laikais aukštinama klasikinė muzika. Yra pastebėta, kad muzika turi įtakos žmonių ir sveikatai ir aktyvumui. Rytą patariama klausytis linksmos, greitos muzikos, kuri prižadintų, suteiktų energijos dienai. Vakare, kad geriau užmigtum – ramesnės lėtos muzikos. Pastebėta, kad muzika turi įtakos ir gyvuliams. Pvz., atliktas eksperimentas su karvėmis rodo, kad karvės, kurioms buvo duodama klausytis Mocarto, davė daugiau pieno. Psichologai teigia, kad muzika galima gydyti neurozę, depresiją, širdies ir kraujagyslių ligas, numalšinti skausmą. Klausom muzikos ir švenčiam.

> Širdies diena

Rugsėjo 29 Rugsėjo 29-oji - Pasauline širdies diena. Šventė švenčiama nuo 1999 m., 90-yje pasaulio šalių, siekiant atkreipti dėmesį į rizikos faktorius, sukeliančius širdies ligas. Taip pat paskatinti sveiką gyvensenos būdą. Pasaulinę širdies dieną Lietuvoje skatina švęsti Lietuvos širdies asociacija. Šią dieną rengiami sveikatingumo renginiai, išvykos dviračiais. Širdies veikla daug priklauso nuo taisyklingos mitybos ir žalingų įpročių. Širdžiai itin kenkia nutukimas, nejudrumas ir rūkymas. Tad siekiant iš anksto užkisti kelią širdies ligoms, rengiamos sveikos gyvensenos paskaitos; akcijos prieš rūkimą mokyklose. Riebus gyvulinis maistas užkiša kraujagyslių sieneles, jos tampa storos ir gali suplyšti. Plyšius užtaiso krešuliai, po truputį užkemšantys kraujagyslę. Tokiu būdu vystosi širdies infarktas ar smegenų insultas. Todėl ypač svarbu vartoti mažiau gyvulinių riebalų, daugiau augalinio aliejaus, daržovių ir vaisių. Dėl rūkymo padažnėja širdies susitraukimai – rūkančio žmogaus širdis plaka 10 – 20 dūžių per minutę. Dėl to padidėja kraujospūdis, o kraujyje ima stigti deguonies. Rūkančio žmogaus širdis priversta dirbti smarkiau, todėl jis greičiau pavargsta, jam pradeda trūkti oro. Daugybė žmonių miršta dėl rūkymo sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų. Apie alkoholį nei žodžio!

> Bobų vasara

Rugsėjo 21 Rugsėjo 21-oji nuo seno Lietuvoje laikyta Bobų vasaros pradžia (tęsiasi iki 29 d.). Šiuo metu buvo tradicija pagerbti pribuvėjas, priimančias ateinančius į pasaulį vaikus. Bobų vasara – tai šiltas sezonas rudens metu. Anot meteorologų, rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje į Lietuvą užklysta anticiklonas iš pietų, atnešdamas apie savaitę ar dvi saulėtų ir šiltų orų. Oras sušyla iki 20 laipsnių ir net daugiau. Tiesa, tokia bobų vasara būna ne kasmet, kas keleri metai. Tarp gydytojų seksologų egzistuoja nuomonė, kad būtent bobų vasaros metu moteris išgyvena didžiausią seksualinį potraukį. Didžiausias potraukis vyrams kyla pavasarį. Terminas „bobų vasara“ populiarus tik Lietuvoje ir Rusijoje. Latviai šiltą rudens periodą vadina „atvasara“ (sugrįžtanti vasara). Kitose šalyje Bobų vasara vadinama skirtingai: Čekijoje – voratinklių vasara; Bulgarijoje ir Serbijoje – čigonų vasara; Italijoje, Prancūzijoje, Pirėnuose – šv. Martino vasara; Šiaurės Amerikoje – indėnų vasara (Indian summer). Sugrįžta vasara. Pasitinkam ją kaip priklauso.