Archyvai

> Pasaulinė kokybės diena

Lapkričio 14 Jungtinių tautų iniciatyva nuo 1990-ųjų kasmet, antrąjį lapkričio ketvirtadienį, visame pasaulyje minima Pasaulinė kokybės diena. Šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į kokybės svarbą bet kurioje veiklos sferoje. Kokybė – esminis veiksnys, kuo kurio priklauso kiekvienos organizacijos augimas bei klestėjimas. Vadybos sistemų sertifikavimo bendrovė „Bureau Veritas Lit“ nuo 2007-ųjų kasmet organizuoja tarptautinę konferenciją kokybės vadybos tema „Kokybės diena su „Bureau Veritas“.

> Projektų valdymo diena

Lapkričio 7 Tarptautinė projektų valdymo diena visame pasaulyje minima kiekvienų metų pirmąjį lapkričio ketvirtadienį. Jos pradininkas, Frankas Saladis, dainos „Project Manager Blues“ autorius, vadinamas projektų valdymo guru. Visame pasaulyje minint Tarptautinę projektų valdymo dieną, siekiama skatinti projektines organizacijas arba tas organizacijas, kurios naudojasi pripažintomis projektų valdymo metodikomis. Taip pabrėžiamas organizacijų pripažinimas bei skatinami geriausi rezultatai, pagerbiami projektų vadovai ir jų komandos. Pažymint Tarptautinę projektų valdymo dieną, siekiama skatinti projektų valdymo kultūrą ministerijoje ir išskirti sėkmingiausius įgyvendintus projektus.

> Diena prieš stichines nelaimes

Spalio 9 2001 m. Jungtinių tautų organizacija paskelbė antrąjį spalio mėnesio trečiadienį Tarptautine diena prieš stichines nelaimes. Šią dieną siekiama atkreipti viso pasaulio šalių dėmesį į stichines nelaimes; suteikti informacijos, kaip iš anksto joms pasiruošti ir kaip sumažinti jų padarinius. Atkreipti dėmesį į stichinės nelaimes svarbu, nes jos vyksta vis dažniau ir sukelia vis sunkesnius padarinius. Prie stichinių nelaimių priskiriami vulkanų išsiveržimai, žemės drebėjimai, uraganai, potvyniai. Kasmet pasaulyje įvyksta apie 14 – 23 žemės drebėjimai. Lietuvoje dideli žemės drebėjimai negresia. Tačiau iš istoriniuose šaltiniuose užfiksuoti 45 nedideli ir vidutiniai žemės drebėjimai, įvykę nuo 1616 iki 1987 metų Baltijos šalių ir Baltarusijos teritorijose. 2004-ųjų m. rugsėjo 21 dieną 14:05 val. Lietuvoje buvo juntamas 4 balų, o vėliau – 16:35 val. iki 5,3 balo stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Virpesiai atslinko iš žemės drebėjimo epicentro – Kaliningrado.

> Pasaulio lietuvių vienybės diena

Liepos 17 Suvienyti Lietuvą norėjo dar karalius Mindaugas. Dabar Pasaulio lietuvių vienybės dieną siekiama suvienyti po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Užsienyje gyvenantys lietuviai įvairiais laikais teikė Lietuvai pagalbą: politinę, finansinę ir humanitarinę. Lietuvoje gyvenantys lietuviai 1990 metais turėjo įtakos Lietuvos nepriklausomybei atkurti, informuodami pasaulį apie rusų agresiją. Dabar Lietuvos užduotis – sudaryti sąlygas išeivijai aktyviau dalyvauti Lietuvos gyvenime, jaustis reikalingais tėvynėje. Lietuvių tautos vienybės ir tvirtybės simbolis – ąžuolas. Jį nuo seno lietuviai garbino kaip stiprybės, ilgaamžiškumo, galios simbolį. Vieningai švenčiame visame pasaulyje.

> Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Liepos 12 Pirmajai kadencijai prisiekė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji tapo pirmąja moterim prezidente Lietuvoje. Jokių komentarų...

> Pasaulio gyventojų diena

Liepos 11 1987 m. liepos 11-ąją žmonių skaičius pasaulyje viršijo 5 milijardus. 1989 m. Jungtinių tautų organizacija rekomendavo šią dieną paskelbti Pasaulio gyventojų diena. Dar 2002 m. buvo manyta, kad pasaulyje žmonių skaičius nekontroliuojamai augs. Prognozuota, kad 2050 metais pasaulyje gyvens apie 10,9 milijardo žmonių. Dabar prognozuojama, kad šiais metais šis skaičius neviršys 9 milijardų. Netgi plačiose „trečiojo pasaulio“ šalyse gimstamumas pradėjo mažėti. Mažesniam skaičiui įtakos turi ir ligos. Prognozuojama, kad iki 2050 metų nuo AIDS mirs 278 milijonai žmonių, dėl kurių mirties negims 178 milijonai vaikų. Numatoma, kad daugiausia žmonių gyvens vargingiausiose pasaulio vietose: Afrikoje ir Azijoje. Azijos gyventojų bus apie 5,2 milijardo, o afrikiečiai pagarsės kaip sparčiausiai besidauginanti tauta. 2050 metais europiečių liks apie 632 milijonus (2003 m. buvo apie 730 milijonų). Gimstamumas mažės, daugės vyresnio amžiaus žmonių. Jau dabar Europoje kas penktas gyventojas yra vyresnis, nei 65 metų. Numatoma, kad 2050 metais šis skaičius išaugs 35 procentais arba proporcija – vienas kūdikis: du pensininkai. Liepos 11-oji skirta susimąstyti apie žmonijos gimstamumo, mirtingumo, apgyvendinimo, migravimo, išsilavinimo ir kitokias problemas. Už pasaulį, už gyventojus!

> Sudaryta Tilžės taika

Liepos 7 1807 metais, tarp Rusijos ir Prancūzijos, sudaryta Tilžės taika. Įkurta nuo Prancūzijos priklausoma Varšuvos kunigaikštystė, į kurią įėjo Lietuvos Užnemunė. Puiki data!

> Amerikos nepriklausomybės diena

Liepos 4 Amerikos nepriklausomybės diena. Amerikiečius reikia pagerbt.

> Šv. Antanas, Šienapjūtė

Birželio 13 Šią dieną nuo senovės kaimuose prasidėdavo šienapjūtė. Buvo tikėta, kad nupjauta žolė gerai atželia, jeigu ji pjaunama per jauną mėnulį. Juokauta, kad jei žolę šienausi sode visai prie pat obels, antaniniai obuoliai išaugs kamuolio didumo. Šią dieną moterys neverpdavo linų, nes manyta, kad tokiu atveju juos užpuls kenkėjai. Jei šią dieną pastebimas gandras pievoje varliaujantis, kita diena bus saulėta, giedra. Nuo šios dienos kaimuose tradiciškai prasidėdavo jaunimo naktigonės. Jaunimas pernakt vakarodavo, dainuodavo aplink laužus. Kepdavo lašinius, žuvį, gaudydavo ir virdavo vėžius. Naktį laukuose būdavo palikti arkliai. Jei patekėjęs mėnuo apšviesdavo kaštonės kumelės kaktą, tai buvo laikoma geru ženklu, kad kaimenėje bus daug kumeliukų. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, šienapjūtės šventė sutapatinta su Antano varduvėmis. Šv. Antanas Paduvietis (1190-1232) gimė Lisabonoje, Portugalijoje, turtingoje ir kilmingoje šeimoje. Būdamas 16 metų įstojo į Šv. Augustino vienuolių ordiną, vėliau perėjo į pranciškonus. Vėliau keliaudamas po šalis garsino Evangeliją. Antanas mirė būdamas 35 metų, 1231 m. birželio 13 d. Po metų popiežius Grigalius II paskelbė jį šventuoju. Pasakojama, kad vieną kartą Antanas nusivedė netikinčiuosius prie jūros ir ten pradėjo sakyti pamokslą žuvims. Žuvys buvo iškėlę galvas iš vandens galvas ir atrodė tarsi jo klausytųsi. Šv. Antanas vadinamas miesto, moterų, sužadėtinių globėju, jo pagalbos šaukiamasi ką nors ...

> Sekminės

Birželio 9 Sekminės – šventė, švenčiama sekmą (t.y. septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama augmenija ir naminiai gyvuliai. Miestiečiams ši šventė nebėra tokia aktuali kaip Kalėdos ar Velykos, mat jos metu daugiausia dėmesio skiriama naminiams gyvuliams – karvėms. Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Pagonys medį laikė žmogaus ir visos gyvūnijos protėviu. Medis simbolizavo Visatos amžinumą, nesibaigiamumą, gimimą, mirtį ir atgimimą, mat jis žiemą apmiršta, o pavasarį vėl sužaliuoja. Medis simbolizavo ir visą pasaulį: jo šakos – dangų, kamienas – žemę, šaknys – požemį. Beržas išsiskiria iš kitų medžių tuo, kad yra itin gyvybingas – pirmasis pavasarį išsprogsta, auga ir prastoje žemėje. Sekminių metu namų šeimininkas po jauną berželį įkasdavo iš abiejų namų durų pusių, namiškiai beržų šakelėmis apkaišydavo vartus, puošdavo duris. Tikėta, kad beržai saugo nuo piktų dvasių, neša laimę. Jaunų berželių šakelėmis apkaišomos palubės – tikėta, kad palubėse ant jų ateinančios pasiilsėti klaidžiojančios vėlės. Moterys įsirišdavo į skarelę dvišakę beržo šakelę kartu su duonos gabalėliu ir tokią skarelę prisirišdavo prie liemens. Ji turėjo saugoti nuo nelaimių, gyvatės įkandimo. Ankstyvą Sekminių rytą piemenys išgindavo karves, o jų ragus apkaišydavo beržų šakelėmis ar net pririšdavo prie ragų ir visus nedidelius berželius. Tikėta, kad tokios karvės bus ramios, sveikos ...