Archyvai

> Pasaulinė kokybės diena

Lapkričio 14 Jungtinių tautų iniciatyva nuo 1990-ųjų kasmet, antrąjį lapkričio ketvirtadienį, visame pasaulyje minima Pasaulinė kokybės diena. Šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į kokybės svarbą bet kurioje veiklos sferoje. Kokybė – esminis veiksnys, kuo kurio priklauso kiekvienos organizacijos augimas bei klestėjimas. Vadybos sistemų sertifikavimo bendrovė „Bureau Veritas Lit“ nuo 2007-ųjų kasmet organizuoja tarptautinę konferenciją kokybės vadybos tema „Kokybės diena su „Bureau Veritas“.

> Projektų valdymo diena

Lapkričio 7 Tarptautinė projektų valdymo diena visame pasaulyje minima kiekvienų metų pirmąjį lapkričio ketvirtadienį. Jos pradininkas, Frankas Saladis, dainos „Project Manager Blues“ autorius, vadinamas projektų valdymo guru. Visame pasaulyje minint Tarptautinę projektų valdymo dieną, siekiama skatinti projektines organizacijas arba tas organizacijas, kurios naudojasi pripažintomis projektų valdymo metodikomis. Taip pabrėžiamas organizacijų pripažinimas bei skatinami geriausi rezultatai, pagerbiami projektų vadovai ir jų komandos. Pažymint Tarptautinę projektų valdymo dieną, siekiama skatinti projektų valdymo kultūrą ministerijoje ir išskirti sėkmingiausius įgyvendintus projektus.

> Diena prieš stichines nelaimes

Spalio 9 2001 m. Jungtinių tautų organizacija paskelbė antrąjį spalio mėnesio trečiadienį Tarptautine diena prieš stichines nelaimes. Šią dieną siekiama atkreipti viso pasaulio šalių dėmesį į stichines nelaimes; suteikti informacijos, kaip iš anksto joms pasiruošti ir kaip sumažinti jų padarinius. Atkreipti dėmesį į stichinės nelaimes svarbu, nes jos vyksta vis dažniau ir sukelia vis sunkesnius padarinius. Prie stichinių nelaimių priskiriami vulkanų išsiveržimai, žemės drebėjimai, uraganai, potvyniai. Kasmet pasaulyje įvyksta apie 14 – 23 žemės drebėjimai. Lietuvoje dideli žemės drebėjimai negresia. Tačiau iš istoriniuose šaltiniuose užfiksuoti 45 nedideli ir vidutiniai žemės drebėjimai, įvykę nuo 1616 iki 1987 metų Baltijos šalių ir Baltarusijos teritorijose. 2004-ųjų m. rugsėjo 21 dieną 14:05 val. Lietuvoje buvo juntamas 4 balų, o vėliau – 16:35 val. iki 5,3 balo stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Virpesiai atslinko iš žemės drebėjimo epicentro – Kaliningrado.

> Sekminės

Birželio 9 Sekminės – šventė, švenčiama sekmą (t.y. septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama augmenija ir naminiai gyvuliai. Miestiečiams ši šventė nebėra tokia aktuali kaip Kalėdos ar Velykos, mat jos metu daugiausia dėmesio skiriama naminiams gyvuliams – karvėms. Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Pagonys medį laikė žmogaus ir visos gyvūnijos protėviu. Medis simbolizavo Visatos amžinumą, nesibaigiamumą, gimimą, mirtį ir atgimimą, mat jis žiemą apmiršta, o pavasarį vėl sužaliuoja. Medis simbolizavo ir visą pasaulį: jo šakos – dangų, kamienas – žemę, šaknys – požemį. Beržas išsiskiria iš kitų medžių tuo, kad yra itin gyvybingas – pirmasis pavasarį išsprogsta, auga ir prastoje žemėje. Sekminių metu namų šeimininkas po jauną berželį įkasdavo iš abiejų namų durų pusių, namiškiai beržų šakelėmis apkaišydavo vartus, puošdavo duris. Tikėta, kad beržai saugo nuo piktų dvasių, neša laimę. Jaunų berželių šakelėmis apkaišomos palubės – tikėta, kad palubėse ant jų ateinančios pasiilsėti klaidžiojančios vėlės. Moterys įsirišdavo į skarelę dvišakę beržo šakelę kartu su duonos gabalėliu ir tokią skarelę prisirišdavo prie liemens. Ji turėjo saugoti nuo nelaimių, gyvatės įkandimo. Ankstyvą Sekminių rytą piemenys išgindavo karves, o jų ragus apkaišydavo beržų šakelėmis ar net pririšdavo prie ragų ir visus nedidelius berželius. Tikėta, kad tokios karvės bus ramios, sveikos ...

> Gyvybės diena

Balandžio 28 Kasmet paskutinį balandžio sekmadienį minima Gyvybės diena. Šią dieną pasiūlė švęsti Kardinolų Konsistorija Vyskupų konferencijose dar 1991 metais. Tačiau šventė išpopuliarėjo ją aktyviau paraginus švęsti Popiežiui Jonui Pauliui II-ajam, 1995 m. Šios dienos tikslas – paskatinti visuomenę daugiau dėmesio skirti žmogaus gyvybės prasmei ir vertei; atkreipti dėmesį į abortų ir eutanazijos problemas. 1998 m. Lietuvos Vyskupų Konferencija, atsiliepdama į Šv. Tėvo raginimą, nutarė šią dieną kasmet minėti Lietuvos bažnyčiose. Šią dieną apie svarbias gyvybės išsaugojimo problemas kalbama ne tik bažnyčiose, bet ir rengiamos paskaitos, konferencijos. Gyvybė - svarbiausias turtas!

> Geologų diena

Balandžio 28 Kasmet paskutinį balandžio sekmadienį švenčiama Geologų diena. Tai profesinė geologų šventė. Geologija – žemės sandaros ir jos istorijos mokslas. Geologas tyrinėja žemės sandarą, struktūrą, jos kaitą. Šios specialybės žmonės dirba kalnakasyboje, užsiima naftos ir dujų paieška, tyrinėja požeminius ir paviršinius vandenis. Lietuvoje prie Aplinkos ministerijos yra įkurta Lietuvos geologijos tarnyba. Ji Lietuvos teritorijoje tiria žemės gelmes, reguliuoja racionalų žemės gelmių panaudojimą, saugo geologinę aplinką, kaupia valstybinę geologinę informaciją. Geologų dienos proga LR Aplinkos ministerija organizuoja Lietuvos geologų sąskrydžius. Pažinkime savo žemę iš arčiau :)

> Susigiminiavusių miestų diena

Balandžio 28 Pasaulinė susigiminiavusių miestų diena kasmet švenčiama paskutinįjį balandžio sekmadienį. Šią dieną minėtina paskelbė Pasaulinė susigiminiavusių miestų federacija. Susigiminiavę meistai – tai skirtingų šalių miestai, kurie bendradarbiauja prekybos, pramonės, kultūros ir kt. srityse. Tarp miestų sudaromos susigiminiavimo sutartys. Gal susigiminiuojame ne tik pasauliniu, bet bent Lietuvos mastu?

> Pinhole Fotografijos diena

Balandžio 28 Paskutinis balandžio sekmadienis – Pinhole fotografijos diena. Pinhole (lot. camera obscura, išvertus į lietuvių kalbą – tamsus kambarys) technika žinoma dar nuo senovinių laikų. Pirmasis apie šią techniką užsiminė kinų filosofas Mo-Ti (gyvenęs 5 amžiuje prieš Kristų). Vėliau apie tai rašė Aristotelis, Leonardo Da Vinci bei daugelis kitų žinomų mokslininkų ir astronomų. Camera obscura – pro mažą skylutę įsiskverbianti šviesa ant visiškai tamsios patalpos sienos projektuoja apverstą vaizdą. Taip buvo atrastas fotografavimo būdas. Šiais laikais Pinhole technika fotografai naudojasi tik dėl smalsumo, noro sukurti ypatingas meniškas nuotraukas. Jie gaminasi kameras iš kavos, arbatos, tabako dėžučių ar kitokių dėžių. Dėžėje pragręžiama skylutė, o į dėžės vidų dedama šviesai jautri medžiaga. Fotografuojant šiuo būdu vaizdas gali būti fiksuojamas (eksponuojamas) labai ilgai: minutę, valandą ar net parą. Medicina visagalė. Kaip ir pinigai! Švenčiam.

> Antroji Velykų diena

Balandžio 22 Velykų antroji diena Nuo seno lietuviai Velykas švęsdavo dar 4 dienas po jų išvakarių. Pirmosios Velykų dienos vakare būryje švęsdavo ir giedodavo jaunimas. Geriausi dainininkai buvo apdovanojami margučiais ir šventiniais skanumynais. Būdavo renkamas gražiausias margutis karalius. Antroji Velykų diena – vaikų džiaugsmui. Šią dieną jie eina kiaušiniauti. Tradiciškai porą margučių jiems padovanoja krikštamotė. Iš kaimynų margučių buvo prašoma dainomis: „Aš mažas vaikelis, kaip pupų pėdelis. Velykų rytą lelija pražydo, ne dėl manęs vieno, ale dėl viso svieto. Anoj pusėj gandras betupįs, snapu berašąs, kiaušinių beprašąs. Gaspadine, negailėki, į pintinę man įdėki...“ Ketvirtoji Velykų diena buvo vadinama Ledų diena. Buvo tikima, kad šią dieną negalima liesti žemės, kad ledai javų vasarą neiškapotų. Negalima arti, akėti, net kuolo žemėn kalti. Prisiminkime senąsias tradicijas ir pasidžiaukime pavasariu, gamtos ir dvasios atgimimu. Diena #2

> Velykos

Balandžio 21 Velykos – kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, pritaikyta prie senojo tikėjimo šventės, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame Testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną). Velykos mūsų protėvių buvo švenčiama kaip gamtos atbudimo šventė. Velykos, kaip ir kitos krikščioniškos šventės, yra perėmę pagoniškų elementų, pvz., Velykų kiaušiniai, Velykų zuikiai, Velykų bobutė, Vėlykė. Kiaušinio simbolika Kiaušinis pagonių religijoje simbolizuoja kosmosą (dėl ovalios formos), gyvybės atsiradimą, vaisingumą (dėl to, kad tai gemalas). Manyta, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gyvybė gyvatės, pasivertusios gemalu, pavidalu. Todėl per Velykas buvo einama bukynių – vienas laiko kiaušinį, o kitas jį daužia kitu kiaušiniu. Manyta, kad gyvatės – požemio gyventojos, globojančios derlių. Jų pavidalu iš požemio išlįsdavo ir protėvių vėlės. Pavasarį gyvatės turėjo priketi augmeniją, žydėjimą, vaisingumą. Dėl to margučiai per Velykas buvo ir ridinėjami – susiliesdami su žeme žadino požemio gyventojas. Kiaušinių marginimas turėjęs magišką reikšmę. Ant kiaušinių skutinėtos saulutės (kad augmenijai netrūktų saulės), žvaigždės (kad laukams netrūktų šviesos ir naktį), žalčiukai (kad pabustų gyvybė), įvairi augmenija, raštų deriniai. Specialią reikšmę turėjusi ir kiaušinio spalva. Raudona spalva simbolizavo gyvybę, juoda – ...