Archyvai

> Aušros vartų Marija, gailestingumo motina

Lapkričio 15 Lapkričio 15 d. Lietuvoje švenčiama paskutinė liturginių metų šventė, skirta Dievo Motinos – Marijos garbei. Nuo 1735 m. Vilniuje šią dieną vyksta tradiciniai atlaidai. Vilniuje, Aušros Vartuose kabantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas garbinamas kaip stebuklingas. Egzistavo daug šio paveikslo atsiradimo versijų. Viena iš jų, kad paveiksle nutapyta Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė. Ši teorija atmesta. Remiantis paskutiniais tyrimais, manoma, kad šis paveikslas buvo sukurtas apie 1620-1630 m. pagal Nyderlandų dailininko Martino de Voso pavyzdį, remiantis 1580 m. Thomo de Leu atlikta graviūra. Jo dailininkas neaiškus. 1927 m. liepos 2 d. Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas buvo iškilmingai vainikuotas. Jam suteiktas Gailestingumo Motinos titulas. Tuomet aplink paveikslą buvo apie 14000 stebuklingų išgijimų ženklų - votų (aukso ir sidabro širdys, rankos, kojos, akys ir kt. ), kurias sunešė atsidėkodami už išgijimą žmonės. Švenčiam paskutinę liturginių metų šventę.

> Gimtadieniai

Lapkričio 13 Vėl daug gimtadienių, vardadienių ir kitokių švenčių. Todėl daug nesigilindami švęskime visais!

> 313 metų diena

Lapkričio 9 Daug vardadienių ir gimtadienių, bet šiandien - 313 metų diena. Už mistiką!

> Pyragų diena

Lapkričio 6 TV3 lapkričio 6 dieną kviečia švęsti tradicija tapusią „Pyragų dieną“. Šia iniciatyva įmonių ir įstaigų vadovai, darbuotojai, moksleiviai, studentai ir tiesiog geros valios žmonės kviečiami iškepti pyragą, šį trečiadienį atsinešti jį į biurą, už sutartą kainą parduoti kolegoms, o surinktas lėšas paaukoti „Išsipildymo akcijai“. Šia iniciatyva surinkti pinigai bus panaudoti likimo nuskriaustiems vaikams padėti. Džiugu, kad „Pyragų diena“ jau tapo gražia tradicija ir kasmet švenčiama vis plačiau. Tai puiki proga ne tik surengti jaukią šventę savo kolektyve, smagiai prie pyrago gabalėlio pabendrauti su draugais, bet kartu atlikti ir labai prasmingą darbą – pagelbėti mažiesiems ligoniukams. „Pyragų dieną“ švenčia daugelis verslo įmonių ir valstybinių institucijų, švietimo ir ugdymo įstaigų, žiniasklaidos atstovų, įvaizdžio namų, reklamos agentūrų ir visuomenei žinomų žmonių. Suburkime geriems darbams neabejingus kolegas bei draugus!

> Šv. Teresė

Spalio 15 Šventoji Teresė garsi tuo, kad išgyveno daug mistinių regėjimų. Vienas iš jų – angelas ugnine strėle perveria jai širdį, o Jėzus, paduodamas taurę, sako: „ir toliau kaip sužadėtinė rūpinkis mano garbe“. Teresė gimė 1515 m. kovo 28 d. Ispanijoje, Aviloje. 1536 m. čia įstojo į karmeličių vienuolyną. 1562 m. Aviloje ji įkūrė Šv. Juozapo basųjų karmeličių vienuolyną, kuris visiškai atsiribojo nuo išorinio pasaulio, garsėjo asketiškumu (vienuolės rengėsi šiurkščiais drabužiais, turėjo duoti visiškos abstinencijos įžadus). Iš viso Teresė įkūrė dar 32 vienuolynus: 17 moterų ir 15 kunigų karmelitų. Pasaulyje išgarsėjo dar viena Teresė (1910-1997), įsteigusi albanų kilmės religinį ordiną. Pagal Motinos Teresės ordino nuostatus, seserys negali dirbti turtingiesiems ir už pinigus. Jos privalo rūpintis valkataujančiais Kalkutos kvartalų vaikais, alkstančiais, ligoniais ir mirštančiais. Motina Teresė steigė mokyklas skurstantiems, raupsų gydymo centrus, tuberkuliozės klinikas. Ji keliavo po pasaulį mokydama žmones! Ar gali būt geresnė proga?

> Diena prieš stichines nelaimes

Spalio 9 2001 m. Jungtinių tautų organizacija paskelbė antrąjį spalio mėnesio trečiadienį Tarptautine diena prieš stichines nelaimes. Šią dieną siekiama atkreipti viso pasaulio šalių dėmesį į stichines nelaimes; suteikti informacijos, kaip iš anksto joms pasiruošti ir kaip sumažinti jų padarinius. Atkreipti dėmesį į stichinės nelaimes svarbu, nes jos vyksta vis dažniau ir sukelia vis sunkesnius padarinius. Prie stichinių nelaimių priskiriami vulkanų išsiveržimai, žemės drebėjimai, uraganai, potvyniai. Kasmet pasaulyje įvyksta apie 14 – 23 žemės drebėjimai. Lietuvoje dideli žemės drebėjimai negresia. Tačiau iš istoriniuose šaltiniuose užfiksuoti 45 nedideli ir vidutiniai žemės drebėjimai, įvykę nuo 1616 iki 1987 metų Baltijos šalių ir Baltarusijos teritorijose. 2004-ųjų m. rugsėjo 21 dieną 14:05 val. Lietuvoje buvo juntamas 4 balų, o vėliau – 16:35 val. iki 5,3 balo stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Virpesiai atslinko iš žemės drebėjimo epicentro – Kaliningrado.

> Kūno kultūros ir sporto diena

Spalio 5 Pirmąjį spalio šeštadienį Lietuvoje švenčiama Kūno kultūros ir sporto diena. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu, ši diena į atmintinų datų sąrašą įtraukta 2008-aisiais. Pirmasis spalio šeštadienis pasirinktas todėl, kad 1934 metų spalio 1 d. Lietuvoje pradėjo veikti pirmoji valstybinė sporto įstaiga – Kūno kultūros rūmai. Jų tikslas – ugdyti sveiką ir išauklėtą tautą. Šią dieną visoje Lietuvoje organizuojami sporto renginiai, į kuriuos stengiamasi įtraukti visus žmones. Bent vieną dieną per metus sportuokime drauge visoje Lietuvoje!

> Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena

Rugsėjo 28 Gedimino diena paskelbta rugsėjo 28-oji. Šią dieną prisimenama Vilniaus įkūrimo istorija. Anot legendos, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo sapną, pranašavusį Vilniui garbingą Lietuvos sostinės ateitį. Minima, kad Gediminas prigulęs poilsiui rudens medžioklės metu, tad spėjama, kad tai turėjo įvykti rugsėjo pabaigoje. Paklausęs sapną išaiškinusio žynio Lizdeikos, Gediminas Vilniuje pastatė pilį ir įkūrė sostinę. Gedimino dienos proga Vilniuje organizuojami šventiniai renginiai – miesto karnavalai, koncertai. Kartais Gedimino dienos šventė sujungiama su Rudens lygiadieniu, taigi švenčiama anksčiau. Gediminas įkūrė pirmąją Lietuvos sostinę. Iki tol sostinės nebuvo, nes Lietuvos valdovai nuolat keliaudavo kariaudami, neapsistodavo vienoje vietoje, o sostine buvo laikomas toks miestas, kuriame yra apsistojęs valdovas. Gedimino valdymo metais Vilniuje buvo dvi pilys – Aukštutinė ir Žemutinė. Žemutinėje buvo įkurta valdovo rezidencija. Pilies teritorijoje buvo senovės lietuvių šventyklos, o XI-XII a. įkurti ir stačiatikių maldos namai, nes Gediminas toleravo kitas religijas ir leido žmonėms burtis. Dauguma gyventojų (amatininkai, pirkliai, valstybės tarnautojai) gyveno už pilių sienų. Gediminas žinomas kaip diplomatiškas Lietuvos valdovas, siekęs išvengti karų. Daugybę taikos sąjungų jis sudarė apvesdindamas su kaimynų šalių kunigaikščiais ir kunigaikštytėmis savo vaikus. Pvz., Algirdą apvesdino su Vitebsko kunigaikštyte, Liubartą – su Voluinės kunigaikštyte, dukterį Mariją ištekino už Tverės kunigaikščio. Gediminas išplėtė Mindaugo pradėtus ryšius su Vakarų ...

> Socialinių darbuotojų diena

Rugsėjo 27 Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos iniciatyva nuo 2004 metų kasmet rugsėjo 27 d. Lietuvoje oficialiai švenčiama Lietuvos socialinių darbuotojų diena. Šventės data pasirinkta atsižvelgus į tai, kad rugsėjo mėnesį 1993 metais įvyko pirmasis Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos suvažiavimas. Be to, diena siejama ir su šv. Vincento Pauliečio vardu. Šv.Vincentas Paulietis buvo kunigas pamokslininkas, gyvenęs XVI a. Prancūzijoje. Jis laikomas socialinio darbo pradininku. Šv.Vincentas Paulietis skatino žmones vadovautis krikščioniškosios pagalbos kitam tiesomis. Gerieji darbai kūnui: 1. Išalkusį pavalgydinti. 2. Ištroškusį pagirdyti. 3. Vargšą aprengti. 4. Keleivį priglausti. 5. Kalinį sušelpti. 6. Ligonį aplankyti. 7. Mirusį palaidoti. Gerieji darbai sielai: 1. Nemokantį pamokyti. 2. Abejojančiam patarti. 3. Nuliūdusį paguosti. 4. Pikta darantį sudrausti. 5. Įžeidimus atleisti. 6. Nuoskaudas nukęsti. 7. Melstis už gyvus ir mirusius. Lietuvoje socialinį darbą dirba apie 6 tūkst. žmonių. Socialiniai darbuotojai dirba sveikatos priežiūros įstaigose, švietimo įstaigose, teisėsaugos institucijose. Socialinio darbo pradžia Lietuvoje laikomi 1990-1991 metai. Tuo metu šalyje pradėjo lankytis pirmieji socialiniai darbuotojai iš užsienio. Jie rengė seminarus socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo sistemų darbuotojams. Už socialinius darbuotojus.

> Astravo sutartis

Rugpjūčio 4 1392 metais, Vytautas Didysis, Ostrove, sudarė sutartį su Jogaila, pagal kurią gavo Trakų kunigaikštystę ir tapo faktišku Lietuvos valdovu. Ši sutartis vadinama Astravo sutartimi. Už Vytautą!