Archyvai

> Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena

Rugsėjo 29 Kasmet, paskutinįjį rugsėjo sekmadienį, minima keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną. Šventę 2009-aisiais paskelbė Lietuvos vyskupų konferencija. Šią dieną bažnyčiose šv. Mišių metu meldžiamasi ir prašoma Dievo palaimos globoti visus keliaujančiuosius, kunigai laimina parapijiečių transporto priemones. Policijos pareigūnai su visuomenės pagalba dalija atšvaitus, kitas prevencines saugaus eismo priemones. Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena yra saugaus eismo projekto „Saugokime vieni kitus kelyje“ sudėtinė dalis. Šio projekto tikslas – keisti eismo dalyvių elgesį, ugdyti kultūrą kelyje, pilietiškumą, atsakomybę ir sąmoningumą krikščioniškų vertybių pagrindu, mažinti žūčių ir sužeistų žmonių skaičių eismo įvykiuose. Šį projektą, kuris vykdomas nuo 2010 metų, inicijavo Susisiekimo ministerija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Policijos departamentas. Vairuotojus ir visus keliautojus globoja šventasis Kristoforas! Reklama: Vilniaus padangos

> Informacinės visuomenės diena

Gegužės 17 1865 m. gegužės 17 d. buvo įkurta Tarptautinė telegrafo sąjunga. Viskas prasidėjo nuo to, kad 1844 gegužės 24 d. Samuelis Morsas išsiuntė pirmą savo žinutę telegrafu tarp Vašingtono ir Baltimorės. Tačiau tik po 10 metų telegrafas tapo prieinamas visiems ir tada – tik valstybės ribose. Kiekviena šalis naudojo skirtingas sistemas. 1865 m. 20 Europos valstybių susitiko aptarti tarptautinio ryšio plano. Valstybių atstovai nustatė bendrus ryšio įrangos standartus, bendras instrukcijas ir eksploatavimo taisykles. Gegužės 17 d., po dviejų su puse derybos mėnesių, Paryžiuje tarp 20 šalių buvo pasirašytas pirmasis tarptautinis telegrafijos susitarimas ir įkurta Tarptautinė telegrafijos sąjunga. Nuo 1932 m. pervadinta Tarptautine telekomunikacijų sąjunga („International Telecommunications Union“). 1990 m. šioje sąjungoje jau buvo 166 valstybės. Sąjungos būstinė įkurta Ženevoje. Labai reikalingų žmonių šventė

> Jūros kiaulės (delfino) diena

Gegužės 16 Lietuvos jūrų muziejus kasmet gegužės 16 d kviečia į Tarptautinės jūros kiaulės (Baltijos delfino) dienos minėjimą. Nors gyvena vandenyje, delfinai – ne žuvys, o žinduoliai. Jie kvėpuoja oru, vis iškildami į paviršių. Beje, jie labai įdomiai miega – užplaukę ant seklumų ar tiesiog plūduriuodami paviršiuje, visada atmerkę vieną akį, iš vandens iškišę bent vieną šnervę. Kartais miega net plaukdami, retkarčiais išlįsdami įkvėpti oro. Delfinai plaukia apytikriai 8 km/val. Iš viso gali pasiekti greitį iki 40 km/val., o kai labai skuba – šokinėja į orą. Nuo seno žinomas ypatingas delfino ryšys su žmogumi. Žinoma atvejų, kai delfinai jūrose išgelbėdavo žmones. Skirtingai, nei kiti gyvūnai, jie tai darydavo be jokio paskatinimo, tiesiog geranoriškai. Kai kurie gydytojai tvirtina, kad delfinai turi galios gydyti sutrikusios psichikos ir motorikos žmones. Įvairiose tautose delfinai buvo garbinami. Pvz., Australijos aborigenai tiki, kad mirusi dvasia įsikūnija į delfiną. Delfinus jie laiko pagalbininkais, netgi meldžiasi Delfinui Broliui. Broliais delfinus laiko ir Kalifornijos indėnai. Kinams delfinas – laimės ženklas. Pagal Feng shui, dviejų delfinų statulėlę rekomenduojama pasistatyti miegamajame, vakariniame kampe, tuomet sutuoktiniai gerai sutars, mylės vienas kitą. Už šiuos įdomius gyvūnus.

> Šv. Izidorius, Sėjos pabaiga

Gegužės 15 Gegužės 15-oji pagal papročius minima kaip sėjoas pabaiga, Švento Izidoriaus šventė. Šią dieną nuo senovės lietuviai pabaigdavo sėjos darbus, o lauko pakraščiuose ant kuolo pamaudavo raguočio kaukolę. Tikėta, kad taip laukai bus apsaugoti nuo nemalonių. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši diena paskelbta Izidoriaus varduvėmis. Šv. Izidorius laikomas artojų globėju. Tikėta, kad jis padeda dirbti laukų darbus. Izidorius skulptūrose būdavo vaizduojamas su šiaudine skrybėle ant galvos, drobiniais marškiniais ir su sėtuve rankose. Kartais jis vaizduotas ariantis dviem arkliais ir iš paskos lydimas angelo. Švenčiam, kaip švęsdavo senoliai po sėjos.

> Meilės diena, deivės Mildos šventė

Gegužės 13 Kai visi vasario 14-ąją švenčia meilės ir už jos slypinčių malonumų dieną bei keikia niūrias lietuvių šventes, niekas nesusimąsto, kad ir lietuviai turi gražią savo meilės šventę ir savo dievaitę Mildą. Tai deivė, kurią turėjo kiekviena iškili senovės tauta: graikai – Afroditę, romėnai – Venerą, lietuviai – Mildą. Pamiršę speiguotą vasarį, puikiai galime švęsti meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo dievaitės Mildos šventę. Ji švęstina žieduotą ir saulėtą gegužės 13-ąją dieną. Spėjama, jog Mildos šventykla Vilniuje buvusi ant dabartinio Trijų kryžių kalno, o Kaune stovėjusios dvi Mildos šventyklos. Viena – dabartiniame Aleksote, anuometiniame Svibirgale, pagal tekėjusį Svibirgalos upelį. Kita – alke, Neries ir Nemuno santakoje. Pasak mitologų, Mildos garbintojus ir žiniuonis, žolelėmis ar užkalbėjimais gydžiusius meilės negalias, žmonės vadino mildauninkais. Beje, šį žodį kaimuose dar prieš dešimtmetį būdavo galima išgirsti gyvą, iš senolių lūpų. Mildauninkais vadinti ir tie, kurie mokėjo apmalšinti arba sužadinti meilės aistras ar sopulius. Nereikia pasiduoti susiformavusiam stereotipui, kad lietuviai – santūri ir drovi tauta. Kiek erotizmo yra lietuvių liaudies dainose! Štai įprastas vaizdinys – atjojo bernelis pas mergelę ir sutrypė rūtų darželį. Ką gi tai galėtų reikšti, jei rūtas laikome nekaltybės simboliu? Beje, lietuviai turėjo ir seksualinius santykius globojantį dievą gana intriguojančiu vardu – Pizius. ...

> Kokteilių diena

Gegužės 13 Gegužės 13 d. švenčiama Pasaulinė kokteilių diena. Kokteilis – gėrimas, gaunamas maišant įvairius alkoholinius gėrimus, vynus, sultis, pieną. Manoma, kad gėrimai buvo pradėti maišyti tarpusavyje, siekiant išgauti netikėtus spalvų derinius, kurie sugundytų žmogų paragauti. Pavadinimas „coctail“ išvertus iš anglų kalbos reiškia „gaidžio uodega“. Greičiausiai taip jis buvo pavadintas dėl gaidžio uodegos spalvingumo. Kokteilis toks pat margas kaip gaidžio uodega, be to taurės kraštas puošiamas įvairiaspalviais vaisiais ar net žolelėmis. Manoma, kad pirmieji kokteiliai pradėti maišyti Amerikoje, o Europoje jie paplito nuo 1889 metų, kai buvo pristatyti Paryžiuje vykusioje pasaulinėje parodoje. Šiandien ragaujam daug įvairių kokteilių.

> Slaugytojų diena

Gegužės 12 Tarptautinė slaugytojų diena švenčiama Tarptautinės raudonojo kryžiaus organizacijos sprendimu, anglų medicinos sesers Florens Naitingeil (1820 05 12 – 1910 08 13) garbei, taigi – per jos gimimo dieną. Krymo karo metu Florens Naitingeil Turkijoje organizavo sužeistųjų gydymą ir priežiūrą, o vėliau tapo pirmoji slaugių kursų rengėja Anglijoje. Už taiką!

> Saulės diena

Gegužės 3 Tarptautinė saulės energijos bendrovė paskelbė gegužės 3-ąją Saulės diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į saulės energijos galimybes. Šventė minima nuo 1994 metų. Saulė, vėjas, jūros bangos – puikus energijos šaltinis, kurio žmogus iš tiesų neišnaudoja. Be to, naudojama ši energija nekeičia planetos energetinio balanso, tokios energijos gamyba nekenksminga aplinkai. Saulės dieną profesionalai ir entuziastai, visuomeninės organizacijos iš visos Europos organizuoja įvairius renginius, kuriuose demonstruojamos saulės energijos galimybės, keičiamasi patirtimi, įgyvendina tarptautinius projektus. Rengiamos saule varomų automobilių varžybos, seminarai, parodos ir kt. renginiai. Kiekvienas turim savo vietą po Saule. Už Saulę!

> Darbininkų diena

Gegužės 1 Paryžiaus 2-asis tarptautinis kongresas paskelbė gegužės 1-ąją viso pasaulio darbininkų solidarumo diena. Tarptautinės darbininkų dienos ištakos siekia dar 1886 metus. 1886 m. gegužės 1-ąją Čikagos miesto policija buvo priversta malšinti darbininkų demonstraciją, kurios metu darbininkai reikalavo sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Malšinant demonstraciją neapsieita be aukų. Į Lietuvą ši šventė atėjo Tarybų Sąjungos metais ir todėl Lietuvai atgavus nepriklausomybę šventės buvo nepagrįstai kratytasi, nežinant visos jos istorijos. Iš tiesų Tarybų Sąjungos gyvavimo metu gegužės 1-oji buvo kone įspūdingiausia metų šventė. Tuo metu gatvėje žygiuodavo iškilmingos eisenos, geriausi darbuotojai buvo pagerbiami per visą miestą iškilmingai vežant jų portretus. Dabar Tarptautinės darbininkų šventės metu siekiama ne tik pagerbti gerus darbuotojus, bet ir atkreipti dėmesį į darbininkų teises, padėti bedarbiams įveikti skurdą, pasirūpinti darbininkų sauga ir sveikata. Pagerbkime darbininkus.

> Gegutės diena

Gegužės 1 Mūsų protėviai švęsdavo gegutės dieną – dažniausiai pirmąją gegužės savaitę, tądien, kai pirmąsyk išgirsdavo gegutę kukuojant. Gegužės mėnesio pavadinimas kilo iš šį mėnesį ar kiek anksčiau užkukuojančios paukštės pavadinimo. Tiesa, dabar dažniau vartojamas kitas šios paukštės pavadinimas – ne gegužė, o gegutė. Ši šventė yra kilusi iš pagonių deivės Laimos garbinimo šventės. Mat mūsų protėviai tikėjo, kad deivė Laima pasirodo gegutės pavidalu. Būtent jai ir buvo skirtas minėtas apeiginis garbinimo šokis. Laima – gimimo sergėtoja, gyvenimo sėkmės lėmėja. Ji globodavusi gimdyves ir naujagimius. Gimus naujagimiui, Laima nulemia jo likimą, o po to prižiūri, kad lemtis nesikeistų. Laimos išpranašauta lemtis galiausiai vis tiek išsipildo. Iš tiesų gegutė ne tik lemdavusi gimimą, bet ir mirtį. Buvo manoma, kad, jei nelemta mirti, tai net žudydamasis nenusižudysi. Neveltui gegutė pradėta drožti laikrodžiuose. Kukuodama valandas ji tarsi kukuoja amžių. Tarp jaunimo buvo paplitęs apeiginis šokis „Gegužė“. Viena mergina (išrinkta gražiausia iš visų) vaizduodavo gegutę. Ji sėdėdavo ant krėslo – gegutės sosto – užrištomis akimis, o visi kiti šoko aplink ją rateliu. Aplink šokantys vaikinai praeidami pro „gegutę“ dainuodavo: „Karaliūne gegele, kukū, aš tavo brolelis, kukū“. Įsiklausydama į balsus „gegutė“ turėjo išsirinkti tris labiausiai patinkančius vaikinus. Tuomet jai būdavo atrišamos akys ir ji visą vakarą šokdavo ...