Archyvai

> Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena

Rugsėjo 29 Kasmet, paskutinįjį rugsėjo sekmadienį, minima keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną. Šventę 2009-aisiais paskelbė Lietuvos vyskupų konferencija. Šią dieną bažnyčiose šv. Mišių metu meldžiamasi ir prašoma Dievo palaimos globoti visus keliaujančiuosius, kunigai laimina parapijiečių transporto priemones. Policijos pareigūnai su visuomenės pagalba dalija atšvaitus, kitas prevencines saugaus eismo priemones. Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena yra saugaus eismo projekto „Saugokime vieni kitus kelyje“ sudėtinė dalis. Šio projekto tikslas – keisti eismo dalyvių elgesį, ugdyti kultūrą kelyje, pilietiškumą, atsakomybę ir sąmoningumą krikščioniškų vertybių pagrindu, mažinti žūčių ir sužeistų žmonių skaičių eismo įvykiuose. Šį projektą, kuris vykdomas nuo 2010 metų, inicijavo Susisiekimo ministerija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Policijos departamentas. Vairuotojus ir visus keliautojus globoja šventasis Kristoforas! Reklama: Vilniaus padangos

> Perkūno, Šv. Elijaus debesų valdytojo diena

Liepos 20 Nuo senų laikų Lietuvoje liepos 20 d. buvo švenčiama dievo Perkūno šventė, kuri krikščionybės laikais buvo sutapatinta su šv. Elijo švente. Šią dieną žmonės aukojo Perkūnui jaučius, žirgus. Buvo manoma, kad dievas Perkūnas savo valią ir galią apreiškia griausdamas. Žmonės melsdavosi Perkūnui, kad būtų geras oras dirbant rugiapjūtės darbus, vykstant į kelionę; kad Perkūnas saugotų augaliją ir gyvulius. Kad Perkūnas nenutrenktų, namus žmonės apkaišydavo eglės ir žilvičio šakomis. Deginant šias šakeles buvo tarsi smilkomi debesys. Per audrą žmonės prašydavo Perkūno apsaugoti nuo nelaimės, degindavo vaškines žvakes. Buvo manoma, kad jei Perkūnas nutrenkia žmogų, tas žmogus bus paimtas pas dievus, taigi tokia mirtis buvo aukštinama. Įvedus krikščionybę, Perkūno šventė sutapatinta su Šv. Elijaus varduvėmis. Biblijoje rašoma apie pranašą Eliją, kuris kovojo prieš stabmeldystę ir už tai buvo persekiojamas. Nusivylęs ir pavargęs nuo persekiojimų jis ėmė maldauti Dievo, kad šis pasiimtų jį pas save, t.y., nužudytų. Tačiau Dievas nuvedė jį ant Sinajaus kalno (to paties, kur Mozei buvo perduota 10 Dievo įsakymų) ir parodė savo galią: stiprų vėją, žemės drebėjimą, ugnį. Čia pranašas dar stipriau įtikėjo Dievą, esantį ne tik galinguose gamtos reiškiniuose, bet ir visiškoje tyloje. Šis išgyvenimas suteikė pranašui daugiau jėgų tęsti savo misiją. Remiantis šia istorija, ...

> Šachmatų diena

Liepos 20 Tarptautinė šachmatų diena švenčiama nuo 1966 m. Pasaulinės šachmatų federacijos FIDE sprendimu. Šachmatai – labai senas žaidimas. Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad žaidimui apie 2000 metų. Šachmatai atsirado Indijoje. „Šach-mat“ reiškia „valdovas mirė“. Pasaulyje šachmatai paplito per paskutiniuosius du šimtmečius. Filidoro laikais (XVIII amžius) šachmatų centru tapo Paryžius ir Londonas. Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos šachmatininkai pradėjo rengti tarpusavyje turnyrus. XIX a. metais susiformavo dar keli šachmatų centrai: Vokietijoje, Rusijoje, Austrijoje-Vengrijoje. XIX a. šachmatai išplito po visą Europą. Šiais laikais šachmatais žaidžiama beveik kiekvienoje pasaulio šalyje. Pasaulinė šachmatų federacija (FIDE) įkurta 1924 m. Lietuvoje šachmatais pradėta žaisti apie XVII a.. Tuomet tarpusavyje rungtyniavo Lietuvos didikai. 1887 m. Vilniuje buvo įkurtas pirmasis šachmatų būrelis (šachmatų susirinkimas, pagal Peterburgo pavyzdį). Šiuo metu Lietuvos šachmatų meistrai gerai žinomi ir lenkia Europos šachmatų žaidėjus. Nebūkime pėstininkai!

> Aludarių diena

Liepos 18 Mintis švęsti Tarptautinę aludarių dieną kilo JAV žurnalistui Jay Brooks, kuris rašė apie alų. Pasigavęs jo idėją žurnalas „Beer & Brewer Magazine“ šia proga pradėjo rinkti geriausią vietos aludarį. Aludarių dienai minėti buvo pasirinkta liepos 18-oji – šv. Arnoldo vardadienis, nes šis šventasis kai kuriuose bažnyčios raštuose minimas kaip aludarių globėjas. Beje, alaus globėjais laikoma ir daugiau šventųjų: šv.Matas, šv.Augustinas iš Hipo, šv.Lukas gydytojas, šv.Armandas ir net šv.Nikolas (Kalėdų Senelis), mat jie prieš tapdami apaštalais buvo smuklininkai. Šią dieną, be abejo, geriausia būtų atšvęsti su tikrais aludariais, gaminančiais šviežią gyvą alų. Surengti varžybas, išrinkti geriausią alaus gamintoją. Vyrams, mėgstantiems alų, tai gali būti tiesiog dar viena proga išgerti alaus. Alus – vienas seniausių alkoholinių gėrimų. Jis gaminamas rauginant mieles ir miežius arba kviečius (kartais ryžius). Išgauti geresniam skoniui naudojami papildomi prieskoniai – apyniai, medus, kartais net uogos ir vaisiai. Belieka tikėtis, kad aludariai nenuvils.

> Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Liepos 12 Pirmajai kadencijai prisiekė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji tapo pirmąja moterim prezidente Lietuvoje. Jokių komentarų...

> Pasaulio gyventojų diena

Liepos 11 1987 m. liepos 11-ąją žmonių skaičius pasaulyje viršijo 5 milijardus. 1989 m. Jungtinių tautų organizacija rekomendavo šią dieną paskelbti Pasaulio gyventojų diena. Dar 2002 m. buvo manyta, kad pasaulyje žmonių skaičius nekontroliuojamai augs. Prognozuota, kad 2050 metais pasaulyje gyvens apie 10,9 milijardo žmonių. Dabar prognozuojama, kad šiais metais šis skaičius neviršys 9 milijardų. Netgi plačiose „trečiojo pasaulio“ šalyse gimstamumas pradėjo mažėti. Mažesniam skaičiui įtakos turi ir ligos. Prognozuojama, kad iki 2050 metų nuo AIDS mirs 278 milijonai žmonių, dėl kurių mirties negims 178 milijonai vaikų. Numatoma, kad daugiausia žmonių gyvens vargingiausiose pasaulio vietose: Afrikoje ir Azijoje. Azijos gyventojų bus apie 5,2 milijardo, o afrikiečiai pagarsės kaip sparčiausiai besidauginanti tauta. 2050 metais europiečių liks apie 632 milijonus (2003 m. buvo apie 730 milijonų). Gimstamumas mažės, daugės vyresnio amžiaus žmonių. Jau dabar Europoje kas penktas gyventojas yra vyresnis, nei 65 metų. Numatoma, kad 2050 metais šis skaičius išaugs 35 procentais arba proporcija – vienas kūdikis: du pensininkai. Liepos 11-oji skirta susimąstyti apie žmonijos gimstamumo, mirtingumo, apgyvendinimo, migravimo, išsilavinimo ir kitokias problemas. Už pasaulį, už gyventojus!

> Bučinių diena

Liepos 6 Nėra žinoma, kada tiksliai atsirado bučinys. Nėra jo išradėjo. Tačiau aišku, kad dabar bučinys yra kultūros reiškinys. Besibučiuojančius žmones matome filmuose, gatvėje. Taip formuojasi stereotipas, kad tam tikru metu turime bučiuotis. Meilę galima išreikšti anaiptol nebūtinai bučiniu, bet kitomis glamonėmis, tačiau mūsų visuomenėje šį jausmą, visų pirma, reiškia bučinys. Bučiuojames!

> Kooperacijos diena

Liepos 5 Tarptautinė kooperacijos diena. Kooperuokimes!

> Mūšis tarp lietuvių ir kryžiuočių ordino riterių

Liepos 2 1307 metais, prie Rygos, vyko mūšis tarp lietuvių ir kryžiuočių ordino riterių. Mes už Lietuvą!

> Paskutinė mėnesio diena

Birželio 30 Paskutinė mėnesio diena. To visiškai pakanka, kad galėtume švęsti!