Archyvai

> Lietuvos pasieniečių diena

Birželio 29 1922 m. sausio 26 d. Lietuvos krašto apsaugos ministras Jonas Šimkus pasirašė įsakymą kariuomenei, kuriame buvo įteisinta Pasienio pulko šventė – birželio 29 d. Dabar Pasieniečių diena tapo profesine Lietuvos pasieniečių švente. Šią dieną Lietuvos Prezidentas ir Vidaus reikalų ministras įteikia apdovanojimus nepriekaištingai tarnaujantiems ir pasižymėjusiems pasieniečiams. Vilniuje ir miestuose, kuriuose yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos, rengiami šventiniai renginiai. Nepadaugink pasienyje, nes priešas klastingas! Reklama: Pilingas

> Jūros kiaulės (delfino) diena

Gegužės 16 Lietuvos jūrų muziejus kasmet gegužės 16 d kviečia į Tarptautinės jūros kiaulės (Baltijos delfino) dienos minėjimą. Nors gyvena vandenyje, delfinai – ne žuvys, o žinduoliai. Jie kvėpuoja oru, vis iškildami į paviršių. Beje, jie labai įdomiai miega – užplaukę ant seklumų ar tiesiog plūduriuodami paviršiuje, visada atmerkę vieną akį, iš vandens iškišę bent vieną šnervę. Kartais miega net plaukdami, retkarčiais išlįsdami įkvėpti oro. Delfinai plaukia apytikriai 8 km/val. Iš viso gali pasiekti greitį iki 40 km/val., o kai labai skuba – šokinėja į orą. Nuo seno žinomas ypatingas delfino ryšys su žmogumi. Žinoma atvejų, kai delfinai jūrose išgelbėdavo žmones. Skirtingai, nei kiti gyvūnai, jie tai darydavo be jokio paskatinimo, tiesiog geranoriškai. Kai kurie gydytojai tvirtina, kad delfinai turi galios gydyti sutrikusios psichikos ir motorikos žmones. Įvairiose tautose delfinai buvo garbinami. Pvz., Australijos aborigenai tiki, kad mirusi dvasia įsikūnija į delfiną. Delfinus jie laiko pagalbininkais, netgi meldžiasi Delfinui Broliui. Broliais delfinus laiko ir Kalifornijos indėnai. Kinams delfinas – laimės ženklas. Pagal Feng shui, dviejų delfinų statulėlę rekomenduojama pasistatyti miegamajame, vakariniame kampe, tuomet sutuoktiniai gerai sutars, mylės vienas kitą. Už šiuos įdomius gyvūnus.

> Jūros diena

Liepos 30 Jūros dienos šventė kilo iš žvejų susibūrimų, vakaronių, regatų. Pirmoji Jūros šventė Klaipėdoje surengta 1934 m. rugpjūčio 11-12 dienomis. Ją organizavo įvairios jūrinės organizacijos. Šventės metu siekta parodyti žmonėms jūros reikšmę visai valstybei. Nuo 1965 m. jūros diena pavadinta Jūros švente ir Žvejų diena. Dabar Jūros šventė tapo didžiausia tradicine Klaipėdos švente. Iš pradžių šventėse vykdavo laivų paradas, karnavalas, vakaronės. Dabar įvairiose Klaipėdos aikštėse rengiami įvairiausio stiliaus muzikos koncertai, meno akcijos ir kt. Visi prie jūros!