Archyvai

> Šv. Kryžiaus išaukštinimas

Rugsėjo 14 Krikščionys šią dieną švenčia Šv. Kryžiaus išaukštinimo šventę. Kryžius lietuviams krikščionims itin svarbus. Lietuva neveltui kartais vadinama Kryžių šalimi. Nuo krikščionybės įvedimo laikų Lietuvoje pradėti statyti kryžiai kryžkelėse, prie namų. Garsus ir Kryžių kalnas Šiaulių krašte. Žmonės ne tik iš Lietuvos, bet ir atvykę iš kitų šalių stato čia kryžius dėkodami Dievui ir prašydami jo pagalbos. Ant kryžiaus buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus, tokiu būdu atpirkęs visos žmonijos nuodėmes. Tad kryžius – tarsi kančios ir skausmo medis. Kryžius kartu ir gėrio bei tiesos pergalės, Kristaus stiprybės ženklas. Kryžiaus simbolis Lietuvoje aptinkamas dar iki krikščionybės įvedimo. Vertikali kryžiaus linija rodo daigo augimą nuo šaknų į viršų. Skersinė linija – tai jėga, trukdanti jam augti (vėjas, kuris lenkia augantį daigą ir kt.). Taigi kryžius atspindi gėrio ir blogio kovą. Kryžkelė itin populiari lietuviškose pasakose. Čia priėję broliai turi pasirinkti teisingą kelią. Senovės Egipte rugsėjo 14-ąją buvo švenčiama Tamsiosios Šviesos šventė, nes šią dieną iki Saulės metų pabaigos lieka lygiai 100 dienų. Visą naktį prie mirusiųjų antkapių degdavo ugnis. Ši šventė panaši į mūsų Vėlines, tik jos švenčiamos vėliau - iki metų pabaigos likus 50 dienų. Aukštinam!

> Popiežiaus laidotuvės

Balandžio 8 2005 metais vyko Popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvės. Jonas Paulius II, iki pat savo mirties, beveik 27 metus valdęs popiežius, Katalikų Bažnyčios vadovas. Tegyvuoja Popiežius! Reklama: Klinkerhaus plytos

> Šv. Kazimieras, Kovarnių diena

Kovo 4 Kovarnių diena – sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai. Senoliai šią dieną patardavo praverti tvartų duris, įleisti vidun saulės, kad gyvuliai galėtų pasidžiaugti ateinančiu pavasariu. Kai kur būdavo patariama gyvulius išleisti į lauką. Tikėta, kad jie greičiau augs, bus atsparesni ligoms, ištvermingesni. Atėjus krikščionybei su šia diena sutapatintos šv. Kazimiero varduvės. Šv. Kazimieras (1458-1484) buvo Lenkijos princas, trečiasis Lenkijos karaliaus Kazimiero IV sūnus. Kai princui buvo trylika, tėvas jį, lydimą didelės karių armijos, išsiuntė į Vengriją, nes vengrų diduomenė pageidavo, kad Kazimieras užimtų jų karaliaus vietą. Jis gyveno viengungišką, dievobaimingą, asketišką gyvenimą. Jaunuolį mokė Krokuvos kanauninkas Janas Dlogošas. Kazimieras mirė sulaukęs 26 metų nuo tuberkuliozės, palaidotas Vilniuje. Apie jį netrukus pradėjo sklisti stebuklingi pasakojimai, gandai, kad jis gydąs sergančiuosius nepagydomomis ligomis. 1521 m. jis buvo paskelbtas šventuoju. XVII a. Kazimieras paskelbtas Lietuvos globėju. Kazimieras vaizduojamas su baltąja lelija, dorumo ir kuklumo simboliu, rankoje bei kunigaikščio karūna ir karališka šermuonėlių mantija, pabrėžiančia jo kilmę. Dabar Kazimierinių metu ne tik sveikinami Kazimierai ir Kazimieros, bet ir vyksta tradicinė Kaziuko mugė. Mugė Vilniuje šurmuliuoja Pilies gatvėje, Rotušės aikštėje, Rūdninkų skvere, Kalvarijų turgavietėje. Mugės šurmulį pagyvina muzikantai, konditeriai. Čia susirenka geriausi pynėjai, kalviai, puodžiai, audėjai bei ...

> Šv. Motiejus, Vieversio diena

Vasario 24 Senoliai manė, kad jei vieversėlis parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., dar ilgokai bus šalta. Jei vieversėlis parskrenda vėliau nei vasario 24 d., pavasaris bus ankstyvas. Vieversėlis – vienas iš pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į Lietuvą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario pranašu. Vieversėlis vadinamas ir lietuvių artojų draugu bei nuolatiniu palydovu. Su šia diena susiję keletas prietarų. Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva vištos vasarą iškapstys daržus. Buvo nepatariama šią dieną sijoti miltų – bijota, kad pasėlius užpuls amaras. Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo gėdijamos: „skubėkit verpt, nespėsit – atlėks vieversys, susisuks iš vilnų sau lizdelį“. Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi greitas kaip vieversys. Atėjus krikščionybei su šia švente sutapatinta šv. Motiejaus diena. Rašoma, kad šv. Motiejus buvo apaštalas, paskirtas į Judo Iskarijoto vietą. Į Dvylikos apaštalų misiją jis pašauktas įsitraukti gerokai vėliau, po Jėzaus nukryžiavimo. Rašoma, kad šv. Motiejus krikštijo pagonis, turėjo sugebėjimų gydyti žmones. Įsiutę žmonės jį užmušę dėl jo pamokslų. Taip Motiejus paaukojo savo gyvybę. Švenčiam su kaimynais.

> Ligonių diena

Vasario 11 Vasario 11-ąją pasauline ligonių diena paskelbė popiežius Jonas Paulius II 1992 m. gegužės 13 d. Nuo to laiko ši diena minima krikščioniškose šalyse. Lietuvos piliečių sveikata rūpinasi Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija. Ji įkurta dar 1918 m. balandžio mėn., kai Lietuva tapo nepriklausoma. Nuo 1920 metų Lietuvoje pradėta nemokamai gydyti vargšus savivaldybių ir kitose ligoninėse, nemokamai buvo gydomi visi mokyklų mokiniai. Nuo 1921 metų pradėtas nemokamas skiepijimas nuo užkrečiamųjų ligų. Gerinant sveikatos apsaugą daug įtakos turėjo nevyriausybinės organizacijos: medicinos draugijos, sąjungos, katalikų gydytojų korporacijos, katalikų blaivybės organizacijos ir kt. 1926 metais Seimui priėmus Ligonių kasų įstatymą, apsidraudę asmenys galėjo naudotis visapusišku nemokamu gydymu. Per Lietuvos okupaciją sveikatos apsaugos sistema gerokai keitėsi. Medikus Lietuvoje rengia dvi pagrindinės aukštosios mokyklos: Kauno medicinos universitetas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas. Jos yra išugdžiusios daugelį pasaulyje žinomų mokslininkų, gerų savo srities specialistų. Į sveikatą!

> Šv. Agota, Duonos diena

Vasario 5 Vasario 5 d. nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų: nuo blogos akies (nužiūrėtom karvėms grąžina pieną, atkeri nužiūrėtus žmones), padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo (reikia neštis kišenėje kai eini į mišką). Kilus gaisrui, duonos būdavo metama į ugnį, tikint, kad ugnis nurims ir nesunaikins namų. Šventinta duonelė būdavo užkišama po trobos rąstais palubėje, įkišama į namo pamatus. Tokios duonos gabaliuką padėdavo ant krosnies, kad ugnis iš namų neišeitų ir neišplistų. Kilus perkūnijai, tokią duoną laikydavo suspaudę rankoje, kad perkūną atbaidytų. Motinos, išleisdamos sūnus į kariuomenę, į drabužius įsiūdavo duonos trupinį, tikėdamos, kad sūnų aplenks kulka. Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su Šv. Agotos varduvėmis. Duona šią dieną pradėta šventinti bažnyčiose. Šv.Agota gimė Sicilijoje, Katanijoje, III a. viduryje. Jai piršosi Katanijos miesto prefektas, tačiau ji nenorėjo tekėti, nusprendė būti tyra ir tarnauti Dievui. Tais laikais krikščionybė dar nebuvo pripažinta, krikščionys buvo persekiojami. Kadangi Agota nepakluso turčio norams, buvo atiduota į viešnamį. Vėliau pakartojus pasiūlymą tekėti, Agota vis tiek nesutiko, tuomet ji buvo žiauriai nukankinta, jai nupjovė abi krutis. ...

> Šv. Blažiejus, Linų diena

Vasario 3 Vasario 3 d. lietuviai nuo seno šventino linus. Pašventinti linai buvo dedami ant aukuro, prašant gero derliaus. Linų sruoga buvo sukama ant eglės ar kadugio šakelės. Eglė ir kadagys – nuolat žaliuojantis augalas, todėl jis simbolizavo netrukus (pavasarį) prisikelsiančią gyvybę. Tikėta, kad tokia linų sruoga saugo žmogų nuo nelaimių ir ligų. Sušalus, sruogą vyniodavo ligoniui ant kaklo. Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su šv. Blažiejaus varduvėmis. Linai pradėti šventinti bažnyčiose. Sveikiname Linus!

> Kristaus Paaukojimo šventė

Vasario 2 Kristaus Paaukojimo šventė sutapatinta su senąją lietuvių švente Grabnyčiomis, Perkūno diena. Šios šventės paskirtis – paminėti Kristaus paaukojimą. Pagal Bibliją, Juozapas ir Marija atnešė savo kūdikėlį į Jeruzalės šventovę paaukoti jį ir pašvęsti Viešpačiui. Toks buvo Viešpaties per Mozę duotas įstatymas. Šeima nediskutavo, ar šis veiksmas būtinas, jei jų kūdikis yra Aukščiausiojo Sūnus. Jie vykdė Bažnyčios įpareigojimą. Neišgėręs nesuprasi!

> Šv. Pauliaus atsivertimas

Sausio 25 Sausio 25 diena minmas Šv. Pauliaus atsivertimas. Pagal liturginį kalendorių yra minima pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingas atsivertimas. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomas apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu. Tai nėra privaloma bažnytinė šventė todėl žmonės tądien į bažnyčią neidavo. Tačiau ši diena ypatinga tuo, kad tą dieną visi įdėmiai stebėdavo orus. Tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu tądien saulėta, spėjama būsiant gražią vasarą ir gerus metus, jei debesuota – tais metais daug žmonių mirsią, jeigu lyja ar sninga, tąmet būsiąs didelis brangymetis, nes javai supus, o jei smarkus vėjas pučia, tarp žmonių galintys kilti dideli neramumai. Šiandien einam į bažnyčią. Grįžę - švenčiame.

> Šv. Vincento diena

Sausio 22 Katalikų šalyse švenčiama Šv. Vincento diena. Mes katalikai - švenčiam!