Archyvai

> Ligonių diena

Vasario 11 Vasario 11-ąją pasauline ligonių diena paskelbė popiežius Jonas Paulius II 1992 m. gegužės 13 d. Nuo to laiko ši diena minima krikščioniškose šalyse. Lietuvos piliečių sveikata rūpinasi Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija. Ji įkurta dar 1918 m. balandžio mėn., kai Lietuva tapo nepriklausoma. Nuo 1920 metų Lietuvoje pradėta nemokamai gydyti vargšus savivaldybių ir kitose ligoninėse, nemokamai buvo gydomi visi mokyklų mokiniai. Nuo 1921 metų pradėtas nemokamas skiepijimas nuo užkrečiamųjų ligų. Gerinant sveikatos apsaugą daug įtakos turėjo nevyriausybinės organizacijos: medicinos draugijos, sąjungos, katalikų gydytojų korporacijos, katalikų blaivybės organizacijos ir kt. 1926 metais Seimui priėmus Ligonių kasų įstatymą, apsidraudę asmenys galėjo naudotis visapusišku nemokamu gydymu. Per Lietuvos okupaciją sveikatos apsaugos sistema gerokai keitėsi. Medikus Lietuvoje rengia dvi pagrindinės aukštosios mokyklos: Kauno medicinos universitetas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas. Jos yra išugdžiusios daugelį pasaulyje žinomų mokslininkų, gerų savo srities specialistų. Į sveikatą!

> Šv. Agota, Duonos diena

Vasario 5 Vasario 5 d. nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų: nuo blogos akies (nužiūrėtom karvėms grąžina pieną, atkeri nužiūrėtus žmones), padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo (reikia neštis kišenėje kai eini į mišką). Kilus gaisrui, duonos būdavo metama į ugnį, tikint, kad ugnis nurims ir nesunaikins namų. Šventinta duonelė būdavo užkišama po trobos rąstais palubėje, įkišama į namo pamatus. Tokios duonos gabaliuką padėdavo ant krosnies, kad ugnis iš namų neišeitų ir neišplistų. Kilus perkūnijai, tokią duoną laikydavo suspaudę rankoje, kad perkūną atbaidytų. Motinos, išleisdamos sūnus į kariuomenę, į drabužius įsiūdavo duonos trupinį, tikėdamos, kad sūnų aplenks kulka. Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su Šv. Agotos varduvėmis. Duona šią dieną pradėta šventinti bažnyčiose. Šv.Agota gimė Sicilijoje, Katanijoje, III a. viduryje. Jai piršosi Katanijos miesto prefektas, tačiau ji nenorėjo tekėti, nusprendė būti tyra ir tarnauti Dievui. Tais laikais krikščionybė dar nebuvo pripažinta, krikščionys buvo persekiojami. Kadangi Agota nepakluso turčio norams, buvo atiduota į viešnamį. Vėliau pakartojus pasiūlymą tekėti, Agota vis tiek nesutiko, tuomet ji buvo žiauriai nukankinta, jai nupjovė abi krutis. ...

> Šv. Blažiejus, Linų diena

Vasario 3 Vasario 3 d. lietuviai nuo seno šventino linus. Pašventinti linai buvo dedami ant aukuro, prašant gero derliaus. Linų sruoga buvo sukama ant eglės ar kadugio šakelės. Eglė ir kadagys – nuolat žaliuojantis augalas, todėl jis simbolizavo netrukus (pavasarį) prisikelsiančią gyvybę. Tikėta, kad tokia linų sruoga saugo žmogų nuo nelaimių ir ligų. Sušalus, sruogą vyniodavo ligoniui ant kaklo. Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su šv. Blažiejaus varduvėmis. Linai pradėti šventinti bažnyčiose. Sveikiname Linus!

> Kristaus Paaukojimo šventė

Vasario 2 Kristaus Paaukojimo šventė sutapatinta su senąją lietuvių švente Grabnyčiomis, Perkūno diena. Šios šventės paskirtis – paminėti Kristaus paaukojimą. Pagal Bibliją, Juozapas ir Marija atnešė savo kūdikėlį į Jeruzalės šventovę paaukoti jį ir pašvęsti Viešpačiui. Toks buvo Viešpaties per Mozę duotas įstatymas. Šeima nediskutavo, ar šis veiksmas būtinas, jei jų kūdikis yra Aukščiausiojo Sūnus. Jie vykdė Bažnyčios įpareigojimą. Neišgėręs nesuprasi!

> Šv. Pauliaus atsivertimas

Sausio 25 Sausio 25 diena minmas Šv. Pauliaus atsivertimas. Pagal liturginį kalendorių yra minima pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingas atsivertimas. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomas apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu. Tai nėra privaloma bažnytinė šventė todėl žmonės tądien į bažnyčią neidavo. Tačiau ši diena ypatinga tuo, kad tą dieną visi įdėmiai stebėdavo orus. Tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu tądien saulėta, spėjama būsiant gražią vasarą ir gerus metus, jei debesuota – tais metais daug žmonių mirsią, jeigu lyja ar sninga, tąmet būsiąs didelis brangymetis, nes javai supus, o jei smarkus vėjas pučia, tarp žmonių galintys kilti dideli neramumai. Šiandien einam į bažnyčią. Grįžę - švenčiame.

> Šv. Vincento diena

Sausio 22 Katalikų šalyse švenčiama Šv. Vincento diena. Mes katalikai - švenčiam!

> Penktoji Kalėdų diena

Gruodžio 29 Vakarų krikščionybėje – penktoji Kalėdų dieną. Maratonas tęsias!

> Šviesos diena, Šv. Liucija

Gruodžio 13 Šiuo metu lietuviai nuo seno pradėdavo švęsti žiemos saulėgrįžą (tiksliai ta diena būna gruodžio 21 – 22 d). Šią dieną jau būdavo laukiama saulės sugrįžtant. Galima sakyti, kad nuo Šv. Liucijos dienos beveik nustoja trumpėti ir naktys dabar pačios ilgiausios, bet tamsiausios, todėl būdavo deginamos žvakės ar spingsulės. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su šv. Liucijos varduvėmis. Pasakojama, kad šv. Liucija (lot. „šviesa“) savo maldomis išgydžiusi sergančią motiną. Motinai pasveikus, jos abi pardavė visą savo turtą ir išdalino vargšams. Dėl tokio poelgio supyko Liucijos sužadėtinis ir paskundė ją teismui, kuris nuteisė Liuciją sudeginti ant laužo. Šv. Liucija dabar yra krikščioniškas šviesos simbolis. Nesibastom ilgomis, tamsiomis naktimis.

> Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo šventė

Gruodžio 8 Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventė švenčiama nuo 1854 m. gruodžio 8 d., kai popiežius Pijus IX paskelbė privaloma katalikiško tikėjimo tiesa Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmą. Anot jo, Mergelė Marija, kurią Dievas pasirinko savo vienatinio Dievo Sūnaus, Išganytojo motina, turėjo būti išvaduota nuo pirmųjų žmonijos tėvų padarytos nuodėmės, kuri yra paveldima ir vadinama gimtąja nuodėme. Šis teiginys įrodomas, remiantis Šventuoju Raštu. Jame rašoma, kad Dievo siųstas arkangelas Gabrielius kreipėsi į Mariją: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi“. Tai Marijos palaiminimas ir išvadavimas nuo pirminės nuodėmės. Šią dieną krikščionys džiaugiasi Marijai suteikta dovana ir garbina ją kaip Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus motiną, kuri sujungė žmones su Dangaus Tėvu. Tokiu būdu Marija tarsi atitaisė pirmosios moters Ievos nuodėmę. Kaip tokia proga nešvęsti?

> Šv. Ambraziejus

Gruodžio 7 Šv. Ambraziejus laikomas bažnytinės muzikos tėvu ir liturgijos reformatoriumi – sukūrė ne vieną garsų himną, įtraukė himnų giedojimą į bažnytines pamaldas. Būdamas Milano vyskupu jis pastatė krikštyklą, kuri primena didžiųjų tos epochos imperatorių mauzoliejus. Krikštui kaip naujam žmogaus užgimimui, dvasingumui vyskupas skyrė itin daug dėmesio. Šv. Ambraziejus gyveno 337–397 a. Už Ambraziejų!