Archyvai

> Lietuvos karių diena

Lapkričio 23 Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena. 1918 metų vasario 16 dieną buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, o tų pačių metų lapkričio 23 dieną – sukurta Lietuvos kariuomenė, išleistas pirmasis įsakymas kurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Lietuvos kariuomenė buvo kuriama sunkiomis sąlygomis – 1918 metų pabaigoje, po Pirmojo pasaulinio karo, iš Lietuvos traukėsi vokiečių kariuomenė, jos pėdomis žygiavo Raudonoji armija. Pirmieji Lietuvos kariuomenę ėmėsi organizuoti lietuviai karininkai, grįžę iš Rusijos. Mat dar 1917 metais Rusijos lietuvių karių iniciatyva sukurta lietuvių karininkų sąjunga. Buvo sudaryti atskiri daliniai: pusantro tūkstančio karių lietuvių batalionas Vitebske, atsargos batalionas Smolenske, lietuvių batalionas Rovne, Vytauto Didžiojo batalionas Sibire ir kiti. Tačiau karininkų sąjunga ir daliniai buvo priversti išsiskirstyti po Spalio revoliucijos. Lietuvoje pirmasis pėstininkų pulkas pradėtas steigti 1918 metų lapkričio pradžioje. Kitais metais pradėta formuoti artilerija, kavalerija, aviacija. Pirmas naujokų šaukimas paskelbtas 1919 metų kovo mėnesį. Kariuomenei 1919-1920 m. teko kovoti už Lietuvos laisvę su rusų bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Tarpukario metais Lietuvos kariuomenėje buvo 9 pėstininkų, 4 artilerijos ir 2 kavalerijos pulkai, aviacija ir karo technikos dalys – pagalbinė kariuomenė, kurią sudarė inžinerijos, geležinkelininkų, ryšininkų ir transporto padaliniai. Lietuvos kariuomenė atkurta neilgai trukus po to, kai 1990 metais paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika. Pirmasis išbandymas savanorių karių laukė ...

> Šv. Klemensas, Žvejų diena

Lapkričio 23 Lapkričio 23-oji paskelbta Šv. Klemenso, Žvejų globėjo diena. Popiežius Klemensas (Clemens Alexandrinus), vėliau paskelbtas šventuoju, gyveno apie 150 – apie 215 a. po Kr. Spėjama, kad jis gimė Atėnuose, o iki krikšto jo vardas buvo Titas Flavijus. Nuo 190-ųjų Aleksandrijoje jis klausė katechetų vadovo Panteno krikščioniškojo mokslo. Po šio mirties tapo katechetų mokyklos vadovu. Pirmieji krikščionių skelbėja neigiamai žiūrėjo į literatūrinę veiklą, buvo nusistatę prieš pagoniškąjį senovės graikų mokslą ir filosofiją. Klemensas pirmasis ragino skelbti krikščionybę raštu, o tikėjimą pagrįsti mokslu ir filosofija. Graikų filosofiją jis vertino kaip Dievo duotą dovaną, nes graikai patys tokių žinių nebūtų sugebėję pasiekti. Anot jo, jie tas žinias paėmė iš šv.Rašto, bet būdami garbėtroškos apie tai nutylėjo. Žinomos Klemenso knygos: 3 dalių „Auklėtojas“, 7 dalių „Mokslavyrių aiškinimų apie tikrąją filosofiją kilimai graikų kalba“, „Atsišaukimas į graikus“. Jis buvo ir vienas iš pirmųjų krikščioniškųjų himnų kūrėjų. Šv. Klemensas buvo persekiojamas dėl krikščionybės skelbimo ir ciesoriaus įsakymu nuskandintas Juodojoje jūroje. Išlikęs pasakojimas, kad jo labai gedėjo ir verkė katalikai. Tada prasiskyrė jūra ir jie pamatė kelią, kuriuo eidami surado jūros dugne pastatytą marmuro bažnyčią, o joje begulintį šv. Klemenso kūną. Pagarbinę Dievą, žmonės grįžo atgal, o jūra vėl užsidarė. Todėl šv. Klemensas laikomas žvejų globėju. Žvejų ...

> Šv. Cecilija, muzikantų diena

Lapkričio 22 Lapkričio 22 d. laikoma Šv.Cecilijos, muzikantų diena. Europoje šventoji Cecilija buvo laikoma vargonininkų, instrumentų gamintojų, muzikantų, dainininkų ir poetų globėja. Lietuvoje, sprendžiant iš nebuvimo su šia bažnytinio kalendoriaus diena susijusių prietarų, tikėjimų, nebuvo liaudyje populiari. Tik Suvalkijoje sakyta, – jei vyrai nori gauti dainininkę žmoną, turi šv. Cecilijos dieną sukalbėti devynerius poterius. Tai liudija mūsų kaimo žmones mėgus dainą ir vertinus gerą dainininką. Šventoji Cecilija gimė apie 200 m. Romoje. Tėvai ją ištekino už pagonio Valeriano, kurį ji įtikino priimti krikščionybę. Mirė nukankinta krikščionybės persekiotojų. Pasakojama, kad per savo vestuves Cecilija pati grojo vargonais ir giedojo „Padaryk, Viešpatie, mano širdį ir mano kūną švarų, kad aš būčiau verta“ (Ši frazė buvo vartojama pirmojoje Eucharistijos maldoje). Nieko linksmesno nėra. Reklama: Vestuvių atributika šventei

> Šv. Hubertas, Medžiotojų diena

Lapkričio 3 Šią dieną nuo seno Lietuvoje prasidėdavo medžioklės sezonas. Lietuvių pagonių medžioklės deivė buvo Medeinė. Romėnai turėjo medžioklės deivę Dianą, o graikai – Artemidę. Įsigalėjus krikščionybei, Medžioklės diena sutapatinta su šv. Huberto varduvėmis. Šv. Hubertas laikomas medžiotojų globėju. Fransua Hubertas gimė apie 655 m. Jis buvo Burgundijos hercogo Huberto sūnus. Jaunasis Hubertas mėgo kraugerišką medžioklę ir puotas. Anot legendos, vieną šv. Kalėdų vakarą Hubertas išjojo medžioti ir pamatė elnią su didžiuliais dešimties atšakų ragais. Jis pasiruošė sviesti ietį, bet pargriuvo. Elnią nutvieskė šviesa ir tarp jo ragų Hubertas pamatė šviečiantį auksinį kryžių. Nuo to laiko jaunuolis atsisakė aukštų titulų ir gyveno atsiskyrėlio gyvenimą. 7 metus atsiskyręs Hubertas gyveno Ardėnų kalnuose akmeninėje trobelėje. Po to buvo paskirtas Mastrichto ir Luticho vyskupu. Savo buvusių medžioklių plotuose Hubertas įkūrė keletą vienuolynų, rūpinosi gamtos apsauga. Po mirties (727 m.) paskelbtas šventuoju ir palaidotas šventojo Huberto bazilikoje netoli Nemiūro miesto. Žinoma, kad Hubertas išvedė naują medžioklinių šunų veislę – bluthaundus. Viduramžiais šie šunys buvo tituluojami šventojo Huberto skalikais. 1738 m. buvo įsteigtas šv.Huberto ordinas, kuriuo apdovanojami asmenys, nusipelnę medžioklėje. 1752 m. šis ordinas buvo suteiktas ir Lenkijos karaliui, Lietuvos did. kunigaikščiui Augustui III-ajam. Sveikiname medžiotojus.

> Lietuvos saugumo darbuotojų diena

Spalio 27 Spalio 27-ąją Lietuvoje minima Saugumo departamento įkūrimo diena, o kartu ir saugumo darbuotojų profesinė šventė. Po pirmojo pasaulinio karo, paskelbus nepriklausomybę, 1918 m. spalio 27 d. buvo įkurta kariuomenėje veikusi slaptoji tarnyba, vėliau pavadinta Žvalgybos skyriumi. Nepriklausomybės metais Žvalgybos skyrius daugelį kartų buvo reorganizuotas į kriminalinę policiją, saugumo tarnybą, slaptąją tarnybą, o po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais įsteigtas Valstybės saugumo departamentas. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas yra Lietuvos Respublikos Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga valstybės institucija, kurios paskirtis - saugoti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir konstitucinę jos santvarką. Saugumo departamento uždavinys - laiku atskleisti veiklą, kuri kelia grėsmę valstybės saugumui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, valstybės interesams, jos ekonominei ir gynybinei galiai. Valstybės saugumo departamentas įstatymų nustatyta tvarka kovoja prieš tokią veiklą, nustato jos atsiradimo priežastis bei sąlygas. Saugumo departamentas saugo mus bet kokiom priemonėm...

> Kriminalinės policijos diena

Spalio 27 Kriminalinės policijos diena Lietuvoje minima nuo 1931 metų. Ją minėtina diena paskelbė tuometinis vidaus reikalų ministras pulkininkas Steponas Rusteika. Spalio 27-oji pasirinkta todėl, kad 1918 m. spalio 27 d. nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje buvo pradėtas kriminalinės policijos organizavimo darbas. Kasmet Kriminalinės policijos dienos proga Lietuvoje apdovanojami geriausi šalies kriminalistai, renkamos geriausios metų bylos. Visi policiją peikia, bet tik jie gali teisiškai išpręsti jūsų bėdas.

> Molekulės diena

Spalio 23 Spalio 23-ąją nuo 6:02 ryto iki 6:02 vakaro (18:02) chemikai švenčia molekulės arba molio dieną. Ši data pasirinkta dėl Avogadro skaičiaus, kuris yra lygus 6,022 × 1023. Avogadro skaičius – tai dalelyčių skaičius, sudarantis vieną molį. Molis – medžiagos kiekis, kuriame yra tiek dalelių (atomų, molekulių, jonų), kiek atomų yra 12 g. anglies 12C izotopo. Skaičius pavadintas italų mokslininko Amadeo Avogadro garbei. Iš tiesų šį skaičių pirmasis suskaičiavo Johanas Jozefas Lošmidtas 1865 m., tad Vokietijoje šis skaičius iki šiol vadinamas Loschmidt skaičiumi. CnH2n+1OH

> Vietos savivaldos diena

Spalio 10 Nuo 2007-ųjų metu Lietuvoje minima Vietos savivaldos diena. Šią dieną galima laikyti savivaldybių tarnautojų profesine švente, tačiau kartu tai ir visų žmonių šventė, nes visi gyvename tam tikroje savivaldoje. Vietos savivalda – tai valstybės teritorijos administracinio vieneto – savivaldybės – teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis tam tikroje teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus. Šią teisę įgyvendina asmenys, kuriuos kas ketverius metus renka savivaldybės gyventojai. Lietuvoje yra 60 savivaldybių. Palyginti su kitų šalių savivaldybių skaičiumi, tai nedidelis skaičius. Pvz., Austrijoje yra 2500 savivaldybių. Kuo mažiau savivaldybei priklauso žmonių, tuo geriau vietinė valdžia gali pažinti jos gyventojus, pasirūpinti jų problemomis, rūpesčiais. Savivaldybės Lietuvoje kūrėsi 1918 - 1919 metais, tačiau jų atsiradimo šaknys glūdi kur kas giliau. Dar pirmykštės bendruomeninės santvarkos metu gimininė ir teritorinė bendruomenė buvo savivaldi, nes pati tvarkė visus savo gyvenimo klausimus. Tai galima laikyti savivaldaus tvarkymosi užuomazga. Švenčiam!

> Krašto apsaugos diena

Spalio 7 Pirmoji bandomoji Krašto apsaugos diena paskelbta 2008 metų spalio 7 d. Siekiama, kad kasmet Krašto apsaugos dienos renginiuose dalyvautų visi šaukiamojo amžiaus jaunuoliai nuo 16 metų. Krašto apsaugos diena paskelbta siekiant sustiprinti kariuomenės ir visuomenės ryšį. Šią dieną siekiama supažindinti jaunimą su Lietuvos kariuomene ir kario profesija, informuoti apie valstybės gynybą ir savo pilietines pareigas bei prievoles valstybei. Krašto apsaugos dienos renginiuose ieškoma patrauklių būdų supažindinti jaunuolius su valstybės gynyba, paskatinti juos pačius savanoriškai domėtis Tėvynės gynyba. Kariuomenėje sausas įstatymas. Kol galim tol švenčiam.

> Mokytojų diena

Spalio 5 Ši diena paskelbta minėtina diena UNESCO iniciatyva. Ja siekiama atkreipti dėmesį į itin svarbų mokytojo darbą. Šią dieną svarbu aptarti ne tik visuotinio švietimo problemą, bet ir mokykloje plintančią rūkymo, narkomanijos, mokinių smurtavimo problemą; išspręsti žemą mokytojų atlyginimo klausimą. 2001 m. Dakare vyko Pasaulinis švietimo forumas. Jame dalyvavo 180 valstybių. Forumo metu buvo iškeltas uždavinys iki 2015 m. pasiekti, kad kiekvienas valstybės pilietis turėtų pradinį išsilavinimą. Daugelyje šalių (ypač Pietų Azijoje ir Afrikoje) nepavyksta pasiekti visuotinio išsilavinimo vien dėl to, kad trūksta mokytojų. Mokytojo profesija nėra populiari, nes jo darbais menkai apmokamas, sudarytos prastos darbo sąlygos. Kai kas galvoja, kad mokytojo darbas – pavydėtina profesija. Ilgos atostogos, trumpa darbo diena. Tačiau iš tiesų kasdieninis mokytojo darbas be galo varginantis, turi prisiimti atsakomybę už vaiko išsilavinimą ir patį ugdymą. Žodis „pedagogika“ yra kilęs iš graikų kalbos: „pais“ – vaikas, „ago, again“ – vesti, valdyti, auklėti („paidagogos“ – vaikų vedžiotojas, „paidagogeion“ – mokykla). Senovės Graikijoje pedagogais buvo vadinami asmenys (paprastai vergai), kurie lydėdavo šeimininko vaikus į mokyklą ir juos prižiūrėdavo. Tik vėliau pedagogais pradėta vadinti mokytojus, auklėtojus, kartais ir pedagogikos dalykus tiriančius mokslininkus. Vaikai neikit šiandien į mokyklą.