Archyvai

> Šv. Juozapas, Pempės šventė

Kovo 19 Pempės diena – gilių tradicijų pavasario šventė. Senoliai tikėdavo, kad, jei šią dieną parskrenda pempės, prasidės atšilimas. Pempė – atbundančios gamtos, atšilimo pranašas. O jei šią dieną giedra, tai bus pieningi metai. Šią dieną merginos šluodavo kiemus, pradėdavo tvarkyti tradicinius savo gėlių darželius, supurenti žemę. Kai kur šią dieną jau būdavo sėjamos vasarinės gėlės. Atėjus krikščionybei, su šia švente sutapatintos šv. Juozapo varduvės. Šv. Juozapas – Mergelės Marijos sužadėtinis, Jėzaus Kristaus įtėvis, auklėtojas. Jis garbinamas kaip vaikų globėjas. „Pempel pempel kuodotoji, kame tavo kamarėlė languotoji? Pavasaris! BooM!

> (pi) diena

Kovo 14 Pi - matematinė konstanta, plačiai naudojama matematikoje ir fizikoje. Jos žymėjimui naudojama graikiška raidė pi. PI yra Iracionalusis skaičius, taip pat nenustatyta ar yra kokia nors seka jo užrašymui, apytikslė šio skaičiaus reikšmė yra: 3,141 592 653 589 793 238 462 643 383 279 502 884 197 169 399 375 105 820 974 944 592 3 Švenčia tie, kurie nemėgo matematikos!

> Uždaryta Maskvos darbo birža

Kovo 13 1930 m. buvo uždaryta Maskvos darbo birža. Sovietų Sąjunga tapo pirmąja valstybe pasaulyje, kur neliko nedarbo. Visi turėjo darbus... Negali būti geresnės šventės.

> Švedų kariuomenė užėmė Vilnių

Kovo 6 Šiandien, 1706 metais, Švedų kariuomenė užėmė Vilnių. O štai mes ir nebelaisvi.

> Lietuvoje įkurtas SEB bankas

Kovo 2 1990 metais, kovo 2 įkurtas vienas iš komercinės bankininkystės pradininkų Lietuvoje SEB Vilniaus bankas. Puiki proga švęsti!

> Įsteigtas Lietuvos bankas, LNK TV

Kovo 1 1990 metais įsteigtas Lietuvos bankas; 1995 metais įsteigtas TV kanalas LNK TV. Su pavasariu!

> Verbų (palmių) sekmadienis

Balandžio 14 Didžioji pavasario šventė – Velykos – dažniausiai švenčiamos balandį, o paskutinis sekmadienis prieš jas būna Verbų sekmadienis, Verbinės, daugelyje Europos šalių vadinamas Palmių sekmadieniu. Tai Kristaus garbingo įžengimo į Jeruzalę prieš kančią prisiminimas. Evangelijoje rašoma, kad iš didžios pagarbos Mesijui žydų minios klojo jam po kojomis palmių šakas iš šaukė: „Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!" Dar mūsų amžiaus pradžioje Rytų Aukštaitijos bažnyčiose buvo paprotys tą dieną, einant procesijai aplink bažnyčią, po Švenčiausiąjį sakramentą nešančio kunigo kojomis kloti žilvičio šakeles. Katalikų bažnyčios liturgijoje palmių šventinimas įvestas V amžiuje. Visoje Europoje tikima, kad šią dieną pašventintų anksčiausiai pavasarį sprogstančių augalų šakelės žadina jomis paliestos žemės ir gyvulių vaisingumą, padeda žmogui išlaikyti sveikatą, gausina derlių, neleidžia į namus trenkti perkūnui, saugo pasėlius nuo ledų ir graužikų. Tokio tikėjimo kupini ir lietuvių liaudies papročiai. Kalbininko Kazimiero Būgos nuomone, žodis verba, giminingas lietuviškiems žodžiams „virbas", „virbalas", turėjęs į lietuvių kalbą patekti iš slavų kalbų XII - XIV a. dar prieš krikščionybę. Suvalkijoje seniau tikrąja verba buvo laikomas vien kadagys. Rytų Aukštaitijoje prie kadagio dar pridėdavo išsprogusio berželio ar žilvičio šakutę su „kačiukais", o senesnės moterys – ir pernykščių ąžuolo lapų. Pietryčių Lietuvoje buvo mėgstama ant medinio kotelio surišti įvairiaspalvių popierinių gėlių puokštę. ...