Archyvai

> Maisto diena

Spalio 16 Pasaulinę maisto dieną švęsti pasiūlė Maisto produktų ir žemės ūkio organizacija (FAO Food and Agriculture Organisation). Šios organizacijos iniciatyvą palankiai priėmė ir patvirtino Jungtinių tautų organizacija. Šventę švenčiančios šalys užsibrėžė uždavinį kovoti su badu pasaulyje, plėsti žemės ūkį. Pasaulyje suskaičiuojama apie 800 mln. badaujančių žmonių. Trečiose pasaulio šalyse dėl maisto nepritekliaus vaikai užauga liesi ir psichiškai atsilikę. Alkanam vaikui sunku susikoncentruoti ir mokytis. Dėl neprivalgymo prastėja suaugusiųjų darbo kokybė, o tai stabdo ir visos šalies ekonomikos lygį. Šią dieną rengiamos nemokamo maitinimo, paramos akcijos, visuomenė plačiau informuojama apie skurdžiai gyvenančius žmones, kuriuos būtų galima paremti. Tarptautinės maisto dienos metu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį ir į sveiką mitybą. Sveikuolių klubai rengia sveiko maisto šventes. Jei galime paremkime skurdžiai gyvenančius žmones.

> Boso diena

Spalio 16 Boso dieną populiaru švęsti Amerikoje. Šią šventę pasiūlė Patricija Bays Haroski iš Ilinojaus valstijos. Spalio 16-ąją ji pasirinko todėl, kad ši diena – jos tėčio gimtadienis, o ji tuo metu dirbo tėčio įmonėje sekretore. Šventę ji įregistravo 1958 metais JAV Prekybos rūmuose. Šią dieną pasveikinkite savo viršininkus, iškrėskite jiems netikėtą staigmeną. Reikia elgtis taip, kad Boso diena netaptų bedarbio fiesta.

> Baltosios lazdelės diena

Spalio 15 Aklieji mokomi vaikščioti, naudojantis baltomis lazdelėmis, todėl jiems skirta diena pavadinta šiuo vardu. Pasaulinė baltosios lazdelės diena Lietuvoje pradėta minėti nuo 1992 metų, kai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga tapo Pasaulio aklųjų ir silpnaregių sąjungos nare. Daugelyje šalių šią dieną proga organizuojami įvairūs renginiai, kuriais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žmonių su regėjimo negalia problemas, informuoti apie regos sutrikimo priežastis, kad būtų galima iš anksto užkirsti kelią ligai. Itin didelės reikšmės akliesiems turėjo Brailio rašto išradimas. Jį 1829 m. išrado aklas prancūzų pedagogas Luji Brailis. Ant popieriaus lapų išspaudžiamos įvairių kombinacijų šešių iškilių taškelių figūros, per kurias vesdami rankomis aklieji gali skaityti. 1837 m. išspausdinta pirmoji knyga Brailio raštu – „Prancūzijos istorija“. Šiuolaikinė kompiuterinė technika gali padėti akliesiems ir skaityti, ir bendrauti. Speciali programinė įranga geba paversti ekrane matomą tekstą į garsą. Naudodamiesi tokiomis programomis aklieji gali naršyti ir po internetą. Sukurti ir specialūs Brailio rašto ekranai, leidžiantys „matyti“ tekstą. Naudojant skanerius, galima įvesti reikiamą informaciją, o Brailio spausdintuvai gali atspausdinti tekstą Brailio raštu. Stiprybės!

> Standartizacijos diena

Spalio 14 1946 m. spalio 14 d. Londone vyko konferencija, kurios metu nuspręsta įsteigti Tarptautinę standartizacijos organizaciją ISO (graikiškai isos „lygus“). 1970 m. ISO prezidentas Faruk Sunter pasiūlė spalio 14-ąją laikyti Pasauline standartizacijos diena, siekiant sureikšminti standartizacijos naudą tarptautinei ekonomikai, prekybai, valdžios organams. Šią dieną pagerbiami žmonės ir organizacijos, palaikančios bendrus pasaulio standartus. Visame pasaulyje rengiamos konferencijos, seminarai, parodos, skirtos standartizacijai. Laužom standartus!

> Kostiumų diena

Spalio 13 Spalio 13-oji paskelbta tarptautine kostiumų diena. Šią dieną siūloma vyrams vilkėti kostiumus – ne tik darbe, mokykloje, bet ir laisvalaikiu, taip įrodant, kad kostiumas gali būti universalus drabužis. Šią dieną privalai: nusipirkti naują kostiumą, jį aplaistyti (t.y., vilkint kostiumu išgerti bare), surengti vakarėlį, kuriame visi vilkėtų kostiumus. Tavo tėtis, ar bent senelis (prosenelis) tikrai vilkėjo kostiumą, kai vedėsi tavo mamą (močiutę) į pasimatymą. Ateiti su kostiumu į pasimatymą kadaise buvo tiesiog pagarbos ženklas. Prisiminkime šią tradiciją. Vilkint kostiumu geriam bare

> Paliatyviosios pagalbos diena

Spalio 11 2005 m. Pasaulio paliatyviosios pagalbos asociacija paskebė spalio 11-ąją Pasaulio paliatyviosios pagalbos diena. Pirmoji paliatyviosios pagalbos ligoninė buvo įkurta 1965 metais Londone. Europos paliatyviosios pagalbos asociacija kas dveji metai organizuoja mokslines konferencijas, podiplomines studijas, kvalifikacijos kursus. Beveik visuose universitetuose vyksta paliatyviosios medicinos studijos. Paliatyviosios pagalbos tikslas – padėti žmogui lengviau kęsti nepagydomos ligos skausmus. Visomis priemonėmis stengiamasi ne pratęsti gyvenimą, o palengvinti likusias gyventi dienas, kai žinoma, kad ligos nebeįmanoma išgydyti. Morfijumi, nervų blokadomis malšinamas skausmas, pykinimas, kiti nemalonūs pojūčiai. Šiuo atveju gydytojai turi ne gydyti, o padėti ligoniui susitaikyti su mintimi, kad artėja mirtis, pamėginti prieš jai ateinant pasidžiaugti likusiu gyvenimu. Paliatyvioji pagalba teikiama ir sergančiojo šeimai, kuriai reikia išmokti įveikti netektį. Iš tiesų sergantys nepagydoma liga pradeda labiau vertinti gyvenimą nei kiti žmonės, nes jie gyvena šia diena, vertina kiekvieną akimirką, kiekvienoje smulkmenoje pastebi grožį, jautriau užuodžia kvapus. Iš jų vertėtų pasimokyti kasdien skubantiems ir besisunkdžiantiems gyvenimu žmonėms. Liūdna diena...

> Psichinės sveikatos diena

Spalio 10 1992 m. Pasaulinė psichinės sveikatos federacija pasiūlė minėti Pasaulinę psichinės sveikatos dieną. 2001 m. šventę patvirtino Generalinė asamblėja. Šią dieną organizuojamuose renginiuose skatinama dalyvauti ne tik pacientus ir gydytojus, bet ir visą plačiąją visuomenę. Konferencijose siekiama supažindinti žmones su psichinių ligų (šizofrenijos, epilepsijos, priklausomybės nuo narkotikų ir kt.) atsiradimo priežastimis, kad būtų galima iš anksto užkirsti joms kelią. Svarbu kuo anksčiau stiprinti žmogaus psichinę sveikatą, kad žmogus nepasiduotų depresijai užpultas menkiausios nesėkmės. Deja, Lietuvoje tarp Europos šalių vis dar didžiausias savižudybių skaičius, daugybė žmonių kenčia nuo priklausomybės alkoholiui ir narkotikams. Kad žmogaus psichinė sveikata būtų stipri, rekomenduojama iš anksto neišgyventi dėl galimų sunkumų, mokytis prisiimti atsakomybę, nebijoti įveikti sunkių užduočių, džiaugtis tuo ką turi (draugus, artimuosius, maisto ir pan.), susirasti mėgstamą veiklą, nuolat tobulinti save. Psichinė sveikata priklauso ir nuo fizinės – sportuojantis, sveikai besimaitinantis, gerai išsimiegantis žmogus yra energingas ir optimistiškai nusiteikęs. Būtų neprotinga komentuoti. Švenčiam!

> Pašto diena

Spalio 9 Pasaulinė pašto diena minima spalio 9-ąją – būtent tą dieną 1874 m. buvo įkurta Pasaulinė pašto sąjunga (PPS). Pašto istorija per palyginti trumpą laiko tarpą nuėjo stulbinančiai progresyvų kelią – nuo pašto karietomis vežiojamų laiškų iki elektroninio pašto, kuriuo laiškas gavėjui išsiunčiamas akimirksniu. Pasaulinę pašto dieną žvilgterėkime į Lietuvos pašto istorijos atkarpą. 1918 m. Lietuvą paskelbus nepriklausoma valstybe, vienu svarbių uždavinių tapo Lietuvos pašto organizavimas. Organizuojant Lietuvos paštą, iniciatyvos ėmėsi lietuviai, buvusieji rusų pašto žinybos tarnautojai ir jau spėjusieji iš Rusijos grįžti į nepriklausomą Lietuvą. Pirmiausia buvo sudaryta Pašto valdyba. Lietuvos pašto įkūrimo data laikoma 1918 m. lapkričio 16 d., kai Lietuvos vyriausybė paskyrė pirmąjį Pašto valdybos direktorių. Juo tapo inž. Benediktas Tomaševičius, uoliai pradėjęs organizuoti Lietuvos pašto tinklą. Sudarius Pašto valdybos personalą, buvo atidaryti pašto skyriai apskrities miestuose, jų įgaliotiniams pavedant atidaryti pašto įstaigas mažesniuose miesteliuose. 1919 m. pabaigoje Lietuva jau turėjo tokį paštų tinklą, kuris galėjo tarnauti visuomenei ne blogiau nei caro taikos meto paštai. Pradžioje patyrusio personalo buvo nedaug, todėl į antraeiles valdininkų pareigas buvo priimami asmenys kurie: moką lietuviškai skaityti, rašyti bei skaičiuoti. Laiškininkais galėjo dirbti asmenys kurie moką: skaityti ir rašyti. Pašto valdybai buvo priskirtos šios sritys: paštas, telegrafas, telefonas, o vėliau, ...

> Gyvūnijos diena, šv. Pranciškus

Spalio 4 Šią dieną švenčiamos šv. Pranciškaus varduvės. Krikščionys laiko šv. Pranciškų gyvūnų globėju, todėl ši diena buvo paskelbta ir Pasauline gyvūnijos diena. Lietuvoje ši diena įtraukta į minėtinų dienų sąrašą. Jos metu skatinama susimąstyti apie gyvūnijos apsaugą, gyvūnų teises ir priežiūrą miestuose. Šv. Pranciškus gyveno 1182-1205 m. Italijoje, Asyžiuje. Jaunystėje buvo palaidūnas, tačiau vėliau, papuolęs į nelaisvę Asyžiaus pilietiniame kare su Perudža, atsivertė į tikėjimą, gyveno atsiskyręs oloje. Atstatė tris Asyžiaus bažnyčias, per visą Italiją skaitė pamaldas, buvo nuvykęs net į Artimuosius Rytus ir mėgino įkalbėti priimti tikėjimą Egipto sultoną. Švęskime, bet ne kaip kiaulės.

> Vegetarų diena

Spalio 1 Pasaulinė vegetarų diena švenčiama nuo 1977 m. Šią dieną žmonės skatinami nevalgyti mėsos ir apskritai keisti savo maitinimosi įpročius. Įvairiose šalyse šią dieną organizuojami renginiai, specialios radijo ir TV programos, rengiami vegetariški pietūs. Vegetarais tampama dėl kelių priežasčių: etinės (nežudyti gyvūnų), sveikatos (riebus gyvulinis maistas sukelia ligas). Vegetarų esama kelių rūšių. Vieni nevalgo tik mėsos, bet valgo žuvį. Kiti nevalgo jokios mėsos (galvijų, paukštienos, žuvies), taip pat iš mėsos gaminamų produktų – taukų, želatinos. Vadinamieji veganai nevalgo net ir pieno, sūrio, kiaušinių; laikydami šiuo produktus gyvulių išnaudojimu. Klausom muzikos ir švenčiam.