Archyvai

> Tango diena

Gruodžio 11 Pasaulinė tango diena švenčiama kasmet gruodžio 11 dieną. Šią dieną gimė net dvi garsios tango žvaigždės – tango karaliumi tituluojamas Carlosas Gardelis (1890-1935) ir Julio De Caro (1899-1980). „Tango“ – lotyniškai reiškia „liečiu“. Tai aistringas moters ir vyro šokis, perteikiantis jausmus – geismą, pavydą, pyktį. Lietuvoje tango šokį išgarsino Anželikos Cholinos teatras ir Vilniaus Argentinietiško tango klubas. Apie tango pradininkus Carlosas Gardelis gimė Tulūzoje, Prancūzijoje. Jo tėvas nežinomas. Mama persikėlė su kelerių metų sūnumi gyventi į Argentiną. Gardelis muzikinę karjerą pradėjo dainuodamas liaudies dainas baruose ir vakarėliuose. 1917 metais įrašęs dainą „Mi Noche Triste“ („Mano liūdnoji naktis“) Carlosas Gardelis tapo tango canción (tango dainos) žanro pradininku. Gardelis gastroliavo ne tik visoje Pietų Amerikoje, bet ir garsiausiuose pasaulio miestuose: Barselonoje, Paryžiuje bei Niujorke. 1920-1940 metais Carlosas išgarsėjo kaip melancholiškųjų tango baladžių atlikėjas. Jis koncertavo garsiausiuose naktiniuose klubuose, filmavosi vaidybiniuose filmuose. 1935 m. birželio 24 d. Carlosas žuvo per netikėtą lėktuvo katastrofą Medeline (Kolumbijoje). Julio de Caro – muzikantas, smuikininkas, orkestro vadovas ir kompozitorius. Jis gimė Buenos Airėse, Argentinoje. Subūręs muzikantų sekstetą, 1924 metais Julio įrašė savo pirmuosius kūrinius, tarp kurių buvo ir du jo paties sukurti tango. Per 30 metų jis įrašė net 420 kūrinių. Paskui Julio de Caro perėjo ...

> Futbolo diena

Gruodžio 10 Manoma, kad futbolas atsirado dar senovės Egipte. Mokslininkai čia surado ne tik piešinių, kuriuose pavaizduotas žaidimas, bet ir pačių kamuolių. Yra žinių, kad kamuolį mušinėti kojomis mėgo dar prieš 2000 m. pr. m. e. gyvenę kinų kariai. Daugiau žinių apie futbolą pasiekia iš XII a. Anglijos. Tuomet futbolas buvo žaidžiamas Anglijos miestų turgaus aikštėse ar net siaurokose gatvelėse. Tuomet šis žaidimas buvo žaidžiamas be jokių griežtų taisyklių. Kamuolį buvo galima mušinėti kojomis, rankomis, galva; stverti jį iš kitų žaidėjų. Žaidimas buvo toks azartiškas, kad žaidėjai besivaikydami kamuolio nuversdavo turgaus palapines, paskui kamuolį griūdavo į upes... Miestiečiai baimingai traukdavosi į šalis. Tokie futbolo žaidėjai neretai būdavo mėlyni nuo sutrenkimų, pamuštomis akimis ir kojomis. Tuometinis keliautojas Gastonas de Fua yra pasakęs: „ir anglai tai vadina žaidimu? Tuomet ką jie vadina muštynėmis?“ Tuo metu dvasininkai ir prekybininkai reikalavo šį žaidimą uždrausti. 1313 m. karalius Edvardas uždraudė šį žaidimą žaisti Londone. Už tai žaidėjai galėjo patekti į kalėjimą. Tuomet žaidėjai persikėlė už miesto ribų. 1389 m. karalius Ričardas II uždraudė žaisti futbolą visoje karalystėje. Draudimas žaisti futbolą atšauktas tik 1592 m. Škotijoje ir 1603 m. Anglijoje. Panašūs žaidimai kamuoliu vykdavo ir kitų Europos miestų aikštėse. 1872 m. tarp Anglijos ir Škotijos rinktinių ...

> Nobelio diena

Gruodžio 10 Privatų Nobelio fondą įkūrė žymus mokslininkas Alfredas Nobelis. 1896 metais gruodžio 10 d. mokslininkas mirė, palikęs testamentą, kaip turi būti skirstomos jo lėšos. Jis nurodė kasmet įsteigti penkias Nobelio premijas – po vieną už fizikos, chemijos, literatūros, medicinos ir taikos srities pasiekimus. Nobelio premijas skiria atskiros institucijos, kurias fondas tik kontroliuoja. Kasmet Švedijoje, Stokholme, už žymiausius mokslo pasiekimus teikiamos Nobelio premijos. Be rimtų Nobelio premijų vėliau pradėtos rengti ir nerimtos Ig Nobel. Šios nominacijos skiriamos už keistus ar praktiškai nenaudingus atradimus. 2001 m. Ig Nobel premija suteikta ir lietuviui Viliumui Malinauskui už sovietinių figūrų parką, kurį jis įkūrė Druskininkų rajone, Grūte. Tai pavadinta keistu Taikos srities atradimu. Švenčiam per daug nesigilindami! Reklama: Kokybiški katilai

> Žmogaus teisių diena

Gruodžio 10 Nuo 1950 metų Jungtinių Tautų Organizacija gruodžio 10-ąją skatina valstybes minėti Žmogaus teisių dieną. Lietuvoje žmogaus teisės saugomos, remiantis Jungtinių Tautų Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija. Nuo 1989 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje įkurta Žmogaus teisių asociacija. Tai ne vyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija, kurios veikla grindžiama Baigiamuoju Helsinkio Aktu, Visuotine žmogaus teisių deklaracija ir kitais tarptautiniais bei šalies žmogaus teisių dokumentais. Švenčiam ir saugom vieni kitų teises. Reklama: http://www.n5.lt/paslaugos/dokumentu-naikinimas/

> AIDS diena

Gruodžio 1 Gruodžio 1 d. – pasaulinė kovos su AIDS diena. 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenimą. Sergančių AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje irgi daugėja, todėl reikia susirūpinti brangiausiu žmogaus turtu – gyvybe. Esama įvairių teorijų, iš kur atsirado šis virusas, tačiau labiausiai pagrįsta yra ta, kad Afrikoje, žmonės, gerdami beždžionių kraują, užsikrėtė beždžioniška liga, kuri mutavo ir tokiu būdu atsirado ŽIV. Šiuo metu ŽIV yra dviejų tipų: ŽIV-1, paplitęs Afrikoje, ir ŽIV-2 – Europoje. Vienas nuo kito truputį skiriasi tuo, kad ŽIV-2 klinikiniai požymiai nėra tokie baisūs kaip afrikietiško ŽIV. Virusas, pažeisdamas imuninę sistemą, per kelerius metus sukelia AIDS, o žmonės miršta nuo peršalimo, plaučių uždegimo, išsekimo, gripo ir kitų ligų, nes organizmas tampa joms neatsparus. ŽIV užsikrečiama trimis būdais: per kraują, lytiniu būdu ir per motinos pieną. Užsikrėtimo tikimybė lytiškai yra nuo 1 iki 10 procentų. Užsikrečiama, kai sergama lytinėmis infekcijomis, nes tada lytinių organų oda būna labai pažeidžiama. Taip pat labai nemaža tikimybė užsikrėsti analinio akto metu. Šimtaprocentinė tikimybė užsikrėsti ŽIV yra per kraują. Perpilant kraują, būtina jį ...

> Televizijos diena

Lapkričio 21 Pasaulinė televizijos diena pradėta švęsti nuo 1997 m., Generalinės asamblėjos sprendimu. Vaikiško pasakojimo veikėjas Karslonas nustemba, išvydęs „kalbančią dėžę“ – „o kur gi jo kūnas, kojos?“ Vaikams tai tik sukelia juoką, nes Karlsonas, skirtingai nuo jų nežino, kas yra televizorius. Dabar jau nieko nenustebinsi televizoriumi. Tai kasdien naudojamas daiktas, per kurį sužinome karščiausias naujienas, žiūrime laidas ir filmus. Tačiau pažiūrėkime į televizijos istoriją, kuri tuo metu atrodė didžiulis stebuklas. Buvo net tokių žmonių, kurie iš nežinojimo televiziją laikė „velnio daiktu“. Keletas datų iš televizijos istorijos 1923 m. Vladimiras Zvorykinas (rusų kilmės amerikietis) išrado ikonoskopo kamerą ir kineskopo vamzdį, kurie naudojami televizoriuje. 1926 m. škotas J. Bairdas pademonstravo elektromechaninę televizijos sistemą. Bell Labs perduoda televizijos pagalba kino filmą. 1927 m. 21 metų amerikiečių inžinierius P.T. Farnsworthas sukūrė pirmąją visiškai elektroninę televizijos sistemą. 1929 m. Londone atidaryta pirmoji televizijos studija. 1931 m. Elektroninės televizijos transliacijos pradėtos Los Andžele ir Maskvoje. 1937 m. BBC pradeda reguliariai transliuoti televizijos programas. 1938 m. Firma „Du Mont“ pradeda prekiauti pirmuoju buitiniu elektroniniu televizoriumi. 1950 m. Pradėtos spalvotos televizijos transliacijos. 1957 m. Televizija pradėta transliuoti Lietuvoje. 1975 m. Lietuvoje pradėtos spalvotos televizijos transliacijos. Švenčiame prie televizoriaus.

> Sveikinimosi diena

Lapkričio 21 Lapkričio 21 d. – Pasaulinė sveikinimosi diena. Šventė minima nuo 1973 metų. Ją švęsti paskatino du broliai amerikiečiai Maiklas ir Brajenas Makkomak, kovojantys prieš šaltąjį šalių karą. 1973 m. rudenį broliai netyčia susitiko Nebraskoje ir taip apsidžiaugė susitikimu, kad nutarė savo džiaugsmu pasidalinti su kitais. Jie išsiuntė laiškus draugams ir pažįstamiems į visus pasaulio kampelius. Jų siunčiamuose laiškuose nebuvo jokių idėjinių užuominų. Tai buvo tiesiog sveikinimai, linkėjimai ir prašymas perduoti sveikinimus dar bent 10-iai žmonių. Galiausiai jų idėją palaikė JAV ir kitos valstybės. Taigi lapkričio 21-ąją siūloma išsiųsti kuo daugiau sveikinimų visiems savo draugams ir pažįstamiems. Apie sveikinimosi papročius Žmonių bendravimas, tarpusavio santykiai prasideda pristatymu arba prisistatymu, tai yra, susipažinimu. Tą padaryti ne visada paprasta – daug kas priklauso nuo papročių, tradicijų, religijos, nuo to, kiek nelaukta pažinties vieta ir situacija. Čia ir praverčia per šimtmečius susiklosčiusios visuotinai pripažintos bendravimo normos. Įvairiose pasaulio šalyse sveikinimosi formos yra labai skirtingos. Pavyzdžiui, Tibete sveikindamiesi žmonės dešine ranka nusiima galvos apdangalą, o kairiąją deda už ausies. Japonijoje sveikinamasi trejopai nusilenkiant: žemai, vidutiniškai (30 laipsnių kampu), truputį (15 laipsnių kampu). Naujosios Zelandijos gentyse sveikinamasi trinantis nosimis. Tailande už save aukštesnį sveikinama atsiklaupiant, o Nigerio tautos pagarbos ženklu laiko grindų palytėjimą lūpomis. Europiečiai ...

> Diena žuvusiems eismo įvykiuose atminti

Lapkričio 15 Pasaulinė diena žuvusiems eismo įvykiuose atminti. Taip, nuo likimo nepabėgsi, kiekvienas yra savo likimo kalvis.

> Diabeto diena

Lapkričio 14 Nuo 1991 m. kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Ji minima per kanadiečio Frederiko Bantingo gimtadienį. Jis kartu su Džonu Makleodu atrado būdą insulinui gaminti. Frederiką Bantingą ieškoti vaistų nuo diabeto paskatino jo vaikystės draugo mirtis nuo šios ligos. 1922 m. Frederikas Bantingas pirmą kartą išgelbėjo diabetu sergantį 14-metį, suleisdamas jam insulino. 1923 m. jam už tai suteikta Nobelio premija. Cukrinis diabetas aprašytas dar I a. po Kr. Sergančiųjų diabetu šlapime aptinkamas didesnis cukraus kiekis. Juos kamuoja didelis alkis, krinta svoris. Diabetikų plonojoje žarnoje krakmolas paverčiamas gliukoze, kuri patenka į kepenis ir kaupiasi glikogeno pavidalu. Kol nebuvo išrastas insulinas sergantieji diabetu neturėjo vilties pasveikti. Diabetas - tik viena kliūtis šventiniame gyvenime.

> Mokslo diena taikai ir vystymuisi

Lapkričio 10 Nuo 2002 metų kasmet lapkričio 10-ąją UNESCO skatina visame pasaulyje minėti Pasaulinę mokslo dieną taikai ir vystymuisi. Ši diena skirta atkreipti visuomenės dėmesį į mokslo svarbą, supažindinti su mokslo naujovėmis, skatinti jaunimą domėtis mokslu, jo pasiekimais. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslų akademija šią dieną organizuoja mokslininkų, žiniasklaidos ir plačiosios visuomenės konferencijas, skirtas aptarti mokslo prioritetus, perspektyvas. Rengiamos atvirų durų dienos Lietuvos mokslų tyrimų institutuose ir aukštosiose mokyklose. Mes ne mokslininkai. Švenčiam!