-
Spąstų diena, Užupio Naujieji metai
Kovo 21-ąją Vilniaus Užupio respublika švenčia Naujuosius metus arba Spąstų dieną. Kažkada naujieji metai iš tiesų buvo skaičiuojami nuo pavasario lygiadienio pradžios. Spąstų šventės idėja – vieną kartą per metus žmogus privalo išsivaduoti iš savo paties stereotipų. Tai metas, kai upė išsivaduoja iš ledų, o žmogus išsivaduoja iš visų spąstų, stereotipų. Žmonės skatinami deginti savo dienoraščius, kad neprisirištų prie praeities. Stereotipų per metus ir vėl priauga, tad kitais metais jų vėl skatinama atsisakyti.
-
Rytų stačiatikių Naujieji Metai
Pagal rytų stačiatikių bažnyčia – Naujieji Metai (pagal Julijaus kalendorių). Švenčiame, kartu su stačiatikiais.
-
Naujieji metai
Sausio 1 d. prasideda Naujieji metai. Dabartinį metų skaičiavimą, Romos imperatoriaus Julijaus Cezario pavedimu, sudarė egiptiečių astronomas ir matematikas Sozigenas. Kalendorius įsigaliojo nuo 46 metų sausio 1 d. prieš Kristaus gimimą. Dabar pasitikdami Naujuosius metus tradiciškai keliame taurę šampano, dainuojame „Ilgiausių metų“. Įvairiose pasaulio šalyse Naujieji metai ateina šiek tiek skirtingu laiku, mat jų pradžia laikoma 00:00 val.
-
Kumeliuko krikštynos, Mėnulio nauji metai
Ši senovinė lietuvių liaudies šventė išlikusi tik rašytiniuose šaltiniuose. Ji buvo švenčiama per pirmąją mėnulio delčią po žiemos saulėgrąžos. Ši šventė buvo skirta pažadinti naują gyvybę. Buvo paprotys papurtyti apsnigtas obelų ir kitų sodo medžių šakas, pabelsti miegančioms bitutėms į avilius. Tikėta, kad žemės augmenijos gyvybei daug įtakos turi požemių gyventojai – žalčiai. Senovėje lietuviai šią dieną žalčių parsinešdavo į trobas. Žalčiai turėję tarsi ašventinti valgius. Be to, tikėta, kad gyvačių karalius sugeba pasiversti kumeliuku. Taigi šventė buvo vadinama ir Kumeliuko krikštynomis. Tradicinis krikštynų valgis – „kamukai“. Taip vadinamus pyragėlius iš aguonų, kanapių, žirnių ir medaus kepdavo netekėjusios merginos. Jaunimas šią naktį švęsdavo be miego iki pat paryčių!
-
Kinų naujieji metai
Šventės data nustatoma pagal kalendorių, kuriame susijungia mėnulio ir saulės kalendoriaus tradicijos. Nauji metai prasideda per jaunatį ir baigiasi pilnatimi. Kadangi kinų kalendorius nesutampa su Grigaliaus, šventės data pagal visuotinai naudojamą sistemą kasmet išpuola vis kitą dieną, tarp sausio 21 ir vasario 20 dienų. Paprastai tai būna antra (rečiau – trečia) jaunatis po žiemos saulėgrįžos. Kiekvieni metai kinų kalendoriuje siejami su vienu iš dvylikos zodiako gyvūnų, vadinamosiomis „žemiškosiomis atšakomis“ bei dešimčia „dangiškųjų kamienų“, kurių kiekvienas savo ruožtu susiejamas su vienu iš penkių tradicinių elementų ir In ir Jang kaita. Taip susidaro šešiasdešimties metų ciklas, t. y. vienos „rūšies“ metai (tarkim, Ugninės Jang žiurkės) pasitaiko kas šešiasdešimt metų. Naujuosius metus kinai…