Archyvai

> Steigiamojo seimo diena

Gegužės 15 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba Vilniuje priėmė nutarimą dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Teisiškai valstybė pripažinta tik 1920 m. gegužės 15 d., kai buvo paskelbta Steigiamojo Seimo rezoliucija. Tad ši data svarbi valstybei. Mes už Lietuvą!/strong>

> Pilietinio pasipriešinimo diena

Gegužės 14 Gegužės 14-oji minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena. 1972 m. gegužės 14 d. devyniolikmetis jaunuolis Romas Kalanta nusižudė protestuodamas prieš tarybinę-socialistinę santvarką. Kauno muzikinio teatro sodelyje jis apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, susidegino. Įvykis išgąsdino LKP (Lietuvos komunistų partijos) ir KGB (Valstybės saugumo komiteto) pareigūnus. Jie slapta palaidojo R. Kalantą. Sužinoję tai žmonės pasipiktino ir pradėjo rengti masines eitynes, demonstracijas. Jų metu buvo skanduojami politiniai šūkiai. Neramumai nuslopinti tik gegužės 19 d. Daugiau kaip 400 žmonių buvo suimta, tačiau R. Kalanta išliko pilietinio pasipriešinimo simboliu. Visais įmanomais būdais priešinamės neprotingiems politikų sprendimamas.

> Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena

Gegužės 7 Kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui, šį šventė, primena baisias rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis. Slaptųjų knygų skaičius nepaprastai sparčiai augo. Nuo lietuvių raštijos pradžios iki 1864 m., – t.y. per 300 metų, lietuviškų knygų iš viso buvo išspausdinta vos 750; nuo draudimo pradžios iki 1883 m., – t.y. iki „Aušros“ gimimo, buvo išspausdinta 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903, neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1372 knygos. Nuolatinis lietuviškų knygų ir laikraščių leidybos ir platinimo augimas valdžiai kėlė nemažai rūpesčių. Iš pradžių už slaptų knygų skaitymą buvo skiriamos nedidelės bausmės, kurias numatė rusų įstatymai. Vėliau, kai buvo pradėti leisti laikraščiai ir prasidėjo griežta agitacija prieš valdžios rusinamąsias priemones, slaptųjų raštų priežiūra buvo pavesta administracijos organams. Jiems buvo suteikta teisė bausti nusikaltėlius, konfiskuoti bei deginti raštus. Žandarai savo darbą atliko itin uoliai: 1891 - 1893 m. vien tik sieną saugoję žandarai konfiskavo 37 718 lietuviškų knygų ...

> Prasidėjo pokario trėmimas

Balandžio 21 1945 metais prasidėjo pirmasis pokario trėmimas. Už tremtinius!

> Sadamo Huseino nuvertimo diena

Balandžio 9 Sadamo Huseino nuvertimo diena (Irako nacionalinė šventė). Geresnės progos ir negali būti!

> Kliento diena

Kovo 19 Portalo „Geros žinios“ iniciatyva kovo 19-oji skelbiama Kliento diena. Anot jo atstovų, privalo būti diena, kai galėtume padėkoti savo klientams už tai, kad jie yra. Dauguma pasaulinių švenčių yra kilusios ne iš Lietuvos: Boso diena atėjo iš JAV prieš pusę amžiaus, Valentino diena su savo pavadinimu ir istorija atėjo iš Romos ir Lietuvoje išpopuliarėjo tik prieš 20 metų. Tikimasi, kad Kliento diena išpopuliarės ir kažkada taps pasauline, būtent Lietuvos iniciatorių dėka. Tai mūsų visų šventė!

> Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena

Kovo 11 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Akte remiamasi 1918 m. vasario 16 d. pasirašytu Lietuvos nepriklausomybės aktu, kuris niekada nenustojo teisinės galios. Aktą pasirašė LR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir tarybos nariai. Rusija nenorėjo pripažinti Lietuvos nepriklausomybės. 1991 m. sausio 8 d. TSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas įsakė įvesti desantininkų padalinius į Baltijos šalis. Į Lietuvą pradėjo vykti divizijos daliniai iš Pskovo. Sausio 9 d. Michailas Gorbačiovas apkaltina Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą siekimu atkurti buržuazinę santvarką. Sausio 12 d. Vilniaus gatvėse pradėjo judėti šarvuočiai. Šiso dienos naktį į sausio 13-ąją Vilniuje lietuviai stojo ginti kareivių ketinamo užgrobti spaudos pastato, televizijos bokšto, parlamento. Gindami televizijos bokštą žuvo 14 žmonių. Pasaulis pasmerkė Rusijos veiksmus. Lietuvos palaikyti atvyko atvyko delegacijos iš Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos, Moldavijos, Rusijos, Lenkijos, Vengrijos. Rusija pripažino visišką Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. liepos 29 d. su Lietuva pasirašydama sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų. Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktas Puiki, nacionalinė šventė. Nereikia į darbą!

> Lietuvoje panaikinta baudžiava

Kovo 5 1861 metais, kovo 5 diena Lietuvoje panaikinta baudžiava. Mes esame laisvi!

> Oficialiai įvestas litas

Vasario 28 1923 – Klaipėdos krašte greta Vokietijos markės kaip vietinė valiuta oficialiai įvestas litas. Kad turėtumėte daug pinigų!

> Žiemos saulėgrįža, Elnio devyniaragio šventė

Gruodžio 21 Gruodžio 21 – 24 dienomis būna trumpiausia žiemos diena ir ilgiausia naktis. Nuo šios akimirkos dienos jau pradeda ilgėti, todėl sakoma, kad saulė sugrįžta. Gruodžio 22 d. laikoma astronominės žiemos pradžia. Elnias devyniaragis lietuvių pagonių tikėjime – mėnulio simbolis. Nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties – 9 paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu. Elnias devyniaragis (mėnulis) vasarą eina žemai, tada trumpa naktis; žiemą jis eina aukštai, tada naktis ilga. Tokius vaizdinius galima rasti senose liaudies dainose. Pasakojama, kad baltas elnias išbėga per saulėgrįžą, o atbėga per Kalėdas. Taigi žiemos saulėgrįža iš tiesų buvo švenčiama iki Kalėdų. Kai kuriose dainose elnias ir kaip Saulės simbolis, atnešantis ant ragų saulę. Švenčiam, kaip paskutinę dieną savo gyvenime...