Archyvai

> Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena

Spalio 16 2006 metais spalio 16-oji Seimo nutarimu paskelbta Mažosios Lietuvos genocido diena. 1944–1949 metais pagrindinėje Mažosios Lietuvos dalyje – Karaliaučiaus krašte Maskvos Kremliaus nurodymu buvo įvykdytos per 300 tūkst. civilių gyventojų žvėriškos žudynės, o ir likę 100 tūkst. gyvųjų deportuoti. Rusija, norėdama užmaskuoti nusikaltimus, ištrinti šios vietos nužudytų žmonių palikimą, neteisėtai kolonizavo Karaliaučiaus kraštą, o jo vietovardžius pakeitė į rusiškus. Antrojo pasaulinio karo metu Klaipėdos kraštas priklausė tuometinei hitlerinei Vokietijai. 1944 m. spalį į jį įžengė sovietinė armija. Armijos tankai važiavo per visa, kas pasitaikydavo kelyje – per vežimus, arklius, griovė bėgančius žmones. Dauguma krašto vyrų tuo metu buvo patekę į nelaisvę arba žuvę, tad visa sovietinės armijos neapykanta ir kerštas teko Klaipėdos krašto moterims, vaikams ir seneliams. Iki 1944 m. Mažojoje Lietuvoje gyveno apie 2,6 mln. žmonių. Per paskutinįjį II-ojo pasaulinio karo pusmetį (1944 m. rudenį – 1945 m. pavasarį) gyventojų sumažėjo daugiau nei 4 kartus. Ten kur praeidavo sovietų kariuomenė, pakelėse likdavo į pakaušius nušautų pabėgėlių kūnai, o kaimuose – išprievartautos moterys ir net mažos mergaitės. Tūkstančiai Mažosios Lietuvos pabėgėlių nuskendo Baltijos jūroje, sovietų torpedoms nuskandinus laivus. Dar viena baisi diena!

> Sargų arba Policijos diena

Spalio 2 Atkuriant nepriklausomos Lietuvos valstybės institucijas, 1990 m. gruodžio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, sukurta ir Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje pašventinta policijos vėliava, kurioje įrašyti prasmingi žodžiai: „Įstatymas ir teisėtumas“, atkurta Policijos diena – spalio 2-oji. Kilniems priesakams vykdyti bei policijos darbuotojams rengti pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvoje duris atvėrė Teisės akademija, jos filialas Kaune, Klaipėdos aukštesnioji policijos mokykla. Lietuvos policijos tradicijos buvo kuriamos ne vieną dešimtmetį. Pradžią davė 1918-1924 m. Lietuvoje įkurta milicijos organizacija, dirbo milicininkai savanoriai. 1924 m. sausio 1 d. milicija oficialiai pervardyta į policiją. Jos veiklą reglamentavo to meto įstatymai ir statutai. Pagrindiniai jų: 1920 m. gegužės 14 d. Milicijos įstatymas, 1935 m. gegužės 19 d. Valstybinio saugumo departamento statutas, Policijos aplinkraščių Sąvados ir Instrukcija policijos tarnautojams. Nuo 1924 m. policijos organizacija ne kartą keitėsi. Iš pradžių policijos reikalus tvarkė Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamentas. Vėliau jis buvo reorganizuotas ir 1935 m. sausio 1 d. įkurtas Policijos departamentas, kuriam priklausė viešoji arba tvarkos, geležinkelio, pasienio, privatinė ir vandens kelių policija. Kriminalinė policija veikė kaip atskira Valstybės saugumo departamento dalis. Šiandien Lietuvos policija, nors ir orientuota į prieškarinės policijos tradicijas, turi kitokią struktūrą. Yra dvi sudėtinės policijos dalys: kriminalinė ir viešoji. Tai vientisa policijos organizacija, kurios ...

> Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena

Rugsėjo 28 Gedimino diena paskelbta rugsėjo 28-oji. Šią dieną prisimenama Vilniaus įkūrimo istorija. Anot legendos, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo sapną, pranašavusį Vilniui garbingą Lietuvos sostinės ateitį. Minima, kad Gediminas prigulęs poilsiui rudens medžioklės metu, tad spėjama, kad tai turėjo įvykti rugsėjo pabaigoje. Paklausęs sapną išaiškinusio žynio Lizdeikos, Gediminas Vilniuje pastatė pilį ir įkūrė sostinę. Gedimino dienos proga Vilniuje organizuojami šventiniai renginiai – miesto karnavalai, koncertai. Kartais Gedimino dienos šventė sujungiama su Rudens lygiadieniu, taigi švenčiama anksčiau. Gediminas įkūrė pirmąją Lietuvos sostinę. Iki tol sostinės nebuvo, nes Lietuvos valdovai nuolat keliaudavo kariaudami, neapsistodavo vienoje vietoje, o sostine buvo laikomas toks miestas, kuriame yra apsistojęs valdovas. Gedimino valdymo metais Vilniuje buvo dvi pilys – Aukštutinė ir Žemutinė. Žemutinėje buvo įkurta valdovo rezidencija. Pilies teritorijoje buvo senovės lietuvių šventyklos, o XI-XII a. įkurti ir stačiatikių maldos namai, nes Gediminas toleravo kitas religijas ir leido žmonėms burtis. Dauguma gyventojų (amatininkai, pirkliai, valstybės tarnautojai) gyveno už pilių sienų. Gediminas žinomas kaip diplomatiškas Lietuvos valdovas, siekęs išvengti karų. Daugybę taikos sąjungų jis sudarė apvesdindamas su kaimynų šalių kunigaikščiais ir kunigaikštytėmis savo vaikus. Pvz., Algirdą apvesdino su Vitebsko kunigaikštyte, Liubartą – su Voluinės kunigaikštyte, dukterį Mariją ištekino už Tverės kunigaikščio. Gediminas išplėtė Mindaugo pradėtus ryšius su Vakarų ...

> Lietuvos žydų genocido diena

Rugsėjo 23 Didžiausias ir šiurpiausias hitlerininkų nusikaltimas Lietuvoje – masinės žydų žudynės. Antisemitizmas – sudedamoji nacių ideologijos dalis. Žydai buvo naikinami visuose regionuose. Taip pat neginčijamas faktas, jog Lietuvoje žydų žudynės prasidėjo tik tada, kai atėjo vokiečiai, kurie iškart paėmė į savo rankas policiją, karinius lietuvių dalinius, visą valdžią ir todėl buvo atsakingi už tvarkos palaikymą krašte. Jau nuo 1941 m. pradžios Vokietijoje iš gestapo, SD ir SS pareigūnų pradėta formuoti specialiosios paskirties grupes (Einsatzgruppe), kurių uždavinys, kilus karui, buvo tvarkos palaikymo užfrontėje pretekstu žudyti SSRS teritorijoje komunistus, partizanus, žydus, čigonus, psichinius ligonius. Baltijos kraštą kontroliavo „A“ grupės būriai, kuriems vadovavo brigadenfiureris V. Štalekeris (Stahlecker). Birželio 18 d., t. y. dar karo išvakarėse, ypatingosios paskirties dalinių vadai gavo žodinį H. Himlerio nurodymą naikinti užimtoje SSRS teritorijoje minėtų kategorijų asmenis. Vos prasidėjus karui, birželio 24 d. Saugumo policijos ir SD operatyvinės „A“ grupės vadas V. Štalekeris įsakė Karaliaučiaus ir Tilžės gestapininkams žudyti žydus bei komunistus užimtoje Lietuvos teritorijoje. Birželio 25 d. su pirmuoju „A“ grupės būriu atvykęs į Kauną ir užmezgęs ryšį su Klimaičio partizanų būriu, V. Štalekeris surengė pirmąjį žydų pogromą. Naktį Senamiestyje ir Vilijampolėje buvo nužudyti šimtai žmonių, sudeginta keliasdešimt namų. Liepos 1 d. Kaune dislokuotas 3-asis „A“ grupės ...

> Bobų vasara

Rugsėjo 21 Rugsėjo 21-oji nuo seno Lietuvoje laikyta Bobų vasaros pradžia (tęsiasi iki 29 d.). Šiuo metu buvo tradicija pagerbti pribuvėjas, priimančias ateinančius į pasaulį vaikus. Bobų vasara – tai šiltas sezonas rudens metu. Anot meteorologų, rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje į Lietuvą užklysta anticiklonas iš pietų, atnešdamas apie savaitę ar dvi saulėtų ir šiltų orų. Oras sušyla iki 20 laipsnių ir net daugiau. Tiesa, tokia bobų vasara būna ne kasmet, kas keleri metai. Tarp gydytojų seksologų egzistuoja nuomonė, kad būtent bobų vasaros metu moteris išgyvena didžiausią seksualinį potraukį. Didžiausias potraukis vyrams kyla pavasarį. Terminas „bobų vasara“ populiarus tik Lietuvoje ir Rusijoje. Latviai šiltą rudens periodą vadina „atvasara“ (sugrįžtanti vasara). Kitose šalyje Bobų vasara vadinama skirtingai: Čekijoje – voratinklių vasara; Bulgarijoje ir Serbijoje – čigonų vasara; Italijoje, Prancūzijoje, Pirėnuose – šv. Martino vasara; Šiaurės Amerikoje – indėnų vasara (Indian summer). Sugrįžta vasara. Pasitinkam ją kaip priklauso.

> Lietuva priimta į JTO

Rugsėjo 17 1991 metais Lietuva priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją. Puiki proga švęsti!

> Astravo sutartis

Rugpjūčio 4 1392 metais, Vytautas Didysis, Ostrove, sudarė sutartį su Jogaila, pagal kurią gavo Trakų kunigaikštystę ir tapo faktišku Lietuvos valdovu. Ši sutartis vadinama Astravo sutartimi. Už Vytautą!

> Durbės mūšis

Liepos 13 1260 metais, prie Durbės ežero (netoli Liepojos), įvyko Durbės mūšis, kuriame žemaičiai, kuršiai ir estai sutriuškino Livonijos ordino pajėgas. 1944 metais, šia diena, Raudonoji armija užėmė Vilnių. Gera, tačiau kartu ir bloga diena. Švenčiam!

> Steigiamojo seimo diena

Gegužės 15 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba Vilniuje priėmė nutarimą dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Teisiškai valstybė pripažinta tik 1920 m. gegužės 15 d., kai buvo paskelbta Steigiamojo Seimo rezoliucija. Tad ši data svarbi valstybei. Mes už Lietuvą!/strong>

> Pilietinio pasipriešinimo diena

Gegužės 14 Gegužės 14-oji minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena. 1972 m. gegužės 14 d. devyniolikmetis jaunuolis Romas Kalanta nusižudė protestuodamas prieš tarybinę-socialistinę santvarką. Kauno muzikinio teatro sodelyje jis apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, susidegino. Įvykis išgąsdino LKP (Lietuvos komunistų partijos) ir KGB (Valstybės saugumo komiteto) pareigūnus. Jie slapta palaidojo R. Kalantą. Sužinoję tai žmonės pasipiktino ir pradėjo rengti masines eitynes, demonstracijas. Jų metu buvo skanduojami politiniai šūkiai. Neramumai nuslopinti tik gegužės 19 d. Daugiau kaip 400 žmonių buvo suimta, tačiau R. Kalanta išliko pilietinio pasipriešinimo simboliu. Visais įmanomais būdais priešinamės neprotingiems politikų sprendimamas.