Archyvai

> Sargų arba Policijos diena

Spalio 2 Atkuriant nepriklausomos Lietuvos valstybės institucijas, 1990 m. gruodžio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, sukurta ir Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje pašventinta policijos vėliava, kurioje įrašyti prasmingi žodžiai: „Įstatymas ir teisėtumas“, atkurta Policijos diena – spalio 2-oji. Kilniems priesakams vykdyti bei policijos darbuotojams rengti pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvoje duris atvėrė Teisės akademija, jos filialas Kaune, Klaipėdos aukštesnioji policijos mokykla. Lietuvos policijos tradicijos buvo kuriamos ne vieną dešimtmetį. Pradžią davė 1918-1924 m. Lietuvoje įkurta milicijos organizacija, dirbo milicininkai savanoriai. 1924 m. sausio 1 d. milicija oficialiai pervardyta į policiją. Jos veiklą reglamentavo to meto įstatymai ir statutai. Pagrindiniai jų: 1920 m. gegužės 14 d. Milicijos įstatymas, 1935 m. gegužės 19 d. Valstybinio saugumo departamento statutas, Policijos aplinkraščių Sąvados ir Instrukcija policijos tarnautojams. Nuo 1924 m. policijos organizacija ne kartą keitėsi. Iš pradžių policijos reikalus tvarkė Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamentas. Vėliau jis buvo reorganizuotas ir 1935 m. sausio 1 d. įkurtas Policijos departamentas, kuriam priklausė viešoji arba tvarkos, geležinkelio, pasienio, privatinė ir vandens kelių policija. Kriminalinė policija veikė kaip atskira Valstybės saugumo departamento dalis. Šiandien Lietuvos policija, nors ir orientuota į prieškarinės policijos tradicijas, turi kitokią struktūrą. Yra dvi sudėtinės policijos dalys: kriminalinė ir viešoji. Tai vientisa policijos organizacija, kurios ...

> Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena

Rugsėjo 28 Gedimino diena paskelbta rugsėjo 28-oji. Šią dieną prisimenama Vilniaus įkūrimo istorija. Anot legendos, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo sapną, pranašavusį Vilniui garbingą Lietuvos sostinės ateitį. Minima, kad Gediminas prigulęs poilsiui rudens medžioklės metu, tad spėjama, kad tai turėjo įvykti rugsėjo pabaigoje. Paklausęs sapną išaiškinusio žynio Lizdeikos, Gediminas Vilniuje pastatė pilį ir įkūrė sostinę. Gedimino dienos proga Vilniuje organizuojami šventiniai renginiai – miesto karnavalai, koncertai. Kartais Gedimino dienos šventė sujungiama su Rudens lygiadieniu, taigi švenčiama anksčiau. Gediminas įkūrė pirmąją Lietuvos sostinę. Iki tol sostinės nebuvo, nes Lietuvos valdovai nuolat keliaudavo kariaudami, neapsistodavo vienoje vietoje, o sostine buvo laikomas toks miestas, kuriame yra apsistojęs valdovas. Gedimino valdymo metais Vilniuje buvo dvi pilys – Aukštutinė ir Žemutinė. Žemutinėje buvo įkurta valdovo rezidencija. Pilies teritorijoje buvo senovės lietuvių šventyklos, o XI-XII a. įkurti ir stačiatikių maldos namai, nes Gediminas toleravo kitas religijas ir leido žmonėms burtis. Dauguma gyventojų (amatininkai, pirkliai, valstybės tarnautojai) gyveno už pilių sienų. Gediminas žinomas kaip diplomatiškas Lietuvos valdovas, siekęs išvengti karų. Daugybę taikos sąjungų jis sudarė apvesdindamas su kaimynų šalių kunigaikščiais ir kunigaikštytėmis savo vaikus. Pvz., Algirdą apvesdino su Vitebsko kunigaikštyte, Liubartą – su Voluinės kunigaikštyte, dukterį Mariją ištekino už Tverės kunigaikščio. Gediminas išplėtė Mindaugo pradėtus ryšius su Vakarų ...

> Bobų vasara

Rugsėjo 21 Rugsėjo 21-oji nuo seno Lietuvoje laikyta Bobų vasaros pradžia (tęsiasi iki 29 d.). Šiuo metu buvo tradicija pagerbti pribuvėjas, priimančias ateinančius į pasaulį vaikus. Bobų vasara – tai šiltas sezonas rudens metu. Anot meteorologų, rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje į Lietuvą užklysta anticiklonas iš pietų, atnešdamas apie savaitę ar dvi saulėtų ir šiltų orų. Oras sušyla iki 20 laipsnių ir net daugiau. Tiesa, tokia bobų vasara būna ne kasmet, kas keleri metai. Tarp gydytojų seksologų egzistuoja nuomonė, kad būtent bobų vasaros metu moteris išgyvena didžiausią seksualinį potraukį. Didžiausias potraukis vyrams kyla pavasarį. Terminas „bobų vasara“ populiarus tik Lietuvoje ir Rusijoje. Latviai šiltą rudens periodą vadina „atvasara“ (sugrįžtanti vasara). Kitose šalyje Bobų vasara vadinama skirtingai: Čekijoje – voratinklių vasara; Bulgarijoje ir Serbijoje – čigonų vasara; Italijoje, Prancūzijoje, Pirėnuose – šv. Martino vasara; Šiaurės Amerikoje – indėnų vasara (Indian summer). Sugrįžta vasara. Pasitinkam ją kaip priklauso.

> Pirmasis bankomatas Lietuvoje

Rugsėjo 19 1996 metais Lietuvoje įrengtas pirmasis bankomatas. Už tai, kad gyventume turtingai!

> Astravo sutartis

Rugpjūčio 4 1392 metais, Vytautas Didysis, Ostrove, sudarė sutartį su Jogaila, pagal kurią gavo Trakų kunigaikštystę ir tapo faktišku Lietuvos valdovu. Ši sutartis vadinama Astravo sutartimi. Už Vytautą!

> Medininkų mūšis

Liepos 27 1320 metais, liepos 27 diena, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė laimėjo Medininkų mūšyje prieš kryžiuočius. Tai parodo kokie Lietuviai yra stiprūs!

> Vėliavos spalvos

Liepos 19 1953 metais Lietuvos SSR vėliavos spalvomis patvirtintos raudona, balta ir žalia. Vėliava – įvairių formų ir spalvų audeklo gabalas (skiautė), naudojamas kaip simbolis, ženklas ar signalas. Vėliavos naudojamos kaip valstybių, organizacijų, miestų, įvairių administracinių vienetų, karinių dalinių simboliai. Mokslas apie vėliavas – veksilologija. Geltona spalva tai saule, žalia tai lauku spalva. Raudona spalva tai kraujas, kartu jos tai Lietuva!

> Paskelbas karas Teutonų ordinui

Liepos 14 1422 m. Jogaila su Vytautu paskelbė karą Teutonų ordinui. Seniau Lietuviai mokėjo kovoti...

> Durbės mūšis

Liepos 13 1260 metais, prie Durbės ežero (netoli Liepojos), įvyko Durbės mūšis, kuriame žemaičiai, kuršiai ir estai sutriuškino Livonijos ordino pajėgas. 1944 metais, šia diena, Raudonoji armija užėmė Vilnių. Gera, tačiau kartu ir bloga diena. Švenčiam!

> Mūšis tarp lietuvių ir kryžiuočių ordino riterių

Liepos 2 1307 metais, prie Rygos, vyko mūšis tarp lietuvių ir kryžiuočių ordino riterių. Mes už Lietuvą! Reklama: KOMPIUTERIŲ PRIEŽIŪRA