Archyvai

> Lietuvos karių diena

Lapkričio 23 Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena. 1918 metų vasario 16 dieną buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, o tų pačių metų lapkričio 23 dieną – sukurta Lietuvos kariuomenė, išleistas pirmasis įsakymas kurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Lietuvos kariuomenė buvo kuriama sunkiomis sąlygomis – 1918 metų pabaigoje, po Pirmojo pasaulinio karo, iš Lietuvos traukėsi vokiečių kariuomenė, jos pėdomis žygiavo Raudonoji armija. Pirmieji Lietuvos kariuomenę ėmėsi organizuoti lietuviai karininkai, grįžę iš Rusijos. Mat dar 1917 metais Rusijos lietuvių karių iniciatyva sukurta lietuvių karininkų sąjunga. Buvo sudaryti atskiri daliniai: pusantro tūkstančio karių lietuvių batalionas Vitebske, atsargos batalionas Smolenske, lietuvių batalionas Rovne, Vytauto Didžiojo batalionas Sibire ir kiti. Tačiau karininkų sąjunga ir daliniai buvo priversti išsiskirstyti po Spalio revoliucijos. Lietuvoje pirmasis pėstininkų pulkas pradėtas steigti 1918 metų lapkričio pradžioje. Kitais metais pradėta formuoti artilerija, kavalerija, aviacija. Pirmas naujokų šaukimas paskelbtas 1919 metų kovo mėnesį. Kariuomenei 1919-1920 m. teko kovoti už Lietuvos laisvę su rusų bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Tarpukario metais Lietuvos kariuomenėje buvo 9 pėstininkų, 4 artilerijos ir 2 kavalerijos pulkai, aviacija ir karo technikos dalys – pagalbinė kariuomenė, kurią sudarė inžinerijos, geležinkelininkų, ryšininkų ir transporto padaliniai. Lietuvos kariuomenė atkurta neilgai trukus po to, kai 1990 metais paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika. Pirmasis išbandymas savanorių karių laukė ...

> Šv. Klemensas, Žvejų diena

Lapkričio 23 Lapkričio 23-oji paskelbta Šv. Klemenso, Žvejų globėjo diena. Popiežius Klemensas (Clemens Alexandrinus), vėliau paskelbtas šventuoju, gyveno apie 150 – apie 215 a. po Kr. Spėjama, kad jis gimė Atėnuose, o iki krikšto jo vardas buvo Titas Flavijus. Nuo 190-ųjų Aleksandrijoje jis klausė katechetų vadovo Panteno krikščioniškojo mokslo. Po šio mirties tapo katechetų mokyklos vadovu. Pirmieji krikščionių skelbėja neigiamai žiūrėjo į literatūrinę veiklą, buvo nusistatę prieš pagoniškąjį senovės graikų mokslą ir filosofiją. Klemensas pirmasis ragino skelbti krikščionybę raštu, o tikėjimą pagrįsti mokslu ir filosofija. Graikų filosofiją jis vertino kaip Dievo duotą dovaną, nes graikai patys tokių žinių nebūtų sugebėję pasiekti. Anot jo, jie tas žinias paėmė iš šv.Rašto, bet būdami garbėtroškos apie tai nutylėjo. Žinomos Klemenso knygos: 3 dalių „Auklėtojas“, 7 dalių „Mokslavyrių aiškinimų apie tikrąją filosofiją kilimai graikų kalba“, „Atsišaukimas į graikus“. Jis buvo ir vienas iš pirmųjų krikščioniškųjų himnų kūrėjų. Šv. Klemensas buvo persekiojamas dėl krikščionybės skelbimo ir ciesoriaus įsakymu nuskandintas Juodojoje jūroje. Išlikęs pasakojimas, kad jo labai gedėjo ir verkė katalikai. Tada prasiskyrė jūra ir jie pamatė kelią, kuriuo eidami surado jūros dugne pastatytą marmuro bažnyčią, o joje begulintį šv. Klemenso kūną. Pagarbinę Dievą, žmonės grįžo atgal, o jūra vėl užsidarė. Todėl šv. Klemensas laikomas žvejų globėju. Žvejų ...