Archyvai

> Muitinės įkūrimo diena

Gegužės 8 Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas skelbia, kad gegužės 8-oji yra Muitinės profesine švente. Gegužės 8-oji pasirinkta todėl, kad ši data laikoma Lietuvos muitinės įkūrimo diena. 1919 m. gegužės 8 d. įsigaliojo Laikinieji Lietuvos muitinių įstatai. Be to, muitininkai turi ir daugiau švenčių: Lietuvos pasieniečių diena paskelbta birželio 29 d., o Tarptautinė muitininkų šventė visame pasaulyje švenčiama sausio 26 d. Dar kartą už muitininkus!

> Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena

Gegužės 8 Gegužės 8-ąją minima Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena. Lietuvos Respublikos prezidentas ir kiti valstybės asmenys šią dieną tradiciškai aplanko Antakalnio kapinėse pastatytus memorialus 1941-1945 metais žuvusiems kariams. Prisimenami ir žuvusieji taikūs Lietuvos gyventojai – tragedija Pirčiupių miestelyje (1944 m), kurio gyventojai buvo sudeginti; Semeliškėse, Dargonių miške (1941 m.), kur buvo sušaudyti žydai ir kt. Už taiką!

> Raudonojo kryžiaus diena

Gegužės 8 Minima: 2012.05.08 1863 m. buvo įkurta Tarptautinė sužeistųjų pagalbos tarnyba. Ji, visų pirma, rūpinosi sužeistaisiais kare. Vėliau tarnybos veikla apėmė ir platesnę visuomenės dalį. Tai Raudonojo kryžiaus judėjimo pradžia. 1864 rugpjūčio 22 d. Žano Anri Diunano pasiūlymu, Šveicarijoje buvo pasirašyta konvencija dėl sužeistųjų gyvenimo sąlygų gerinimo. Konvencijoje buvo numatyta, kad viso pasaulio gydytojai ir medicinos seserys turėtų bendrą kalbą. Greitosios pagalbos simboliu išrinktas raudonas kryžius baltame fone. 1906 m. Osmanijos imperijoje įkurta Raudonojo pusmėnulio organizacija, kuri yra Raudonojo kryžiaus analogas musulmonų šalyse. Ir Raudonojo kryžiaus, ir raudonojo pusmėnulio organizacijos pavaldžios Tarptautiniam komitetui, kurio būstinė įkurta Ženevoje. Karo metu komitetas veikia kaip tarpininkas tarp kovojančių šalių. Komiteto atstovai turi teisę neliečiami vaikščioti po bėglių ir kalinių lagerių teritorijoje, gydyti sužeistuosius, suteikti visuomenei informaciją apie sužeistus žmones ir jų sąlygas. Raudonojo kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio organizacijos jungia daugiau nei 400 mln. žmonių iš 175 pasaulio šalių. Už žmones kurie dirba net per karą!

> Šv. Stanislovas, Cibulinis

Gegužės 8 Gagužės 8 diena minimas Šv. Stanislovas, Cibulinis. Šią dieną senoliai laikė tinkamiausia diena sodinti svogūnus ir sėti žirnius. Kad svogūnai būtų geri, juos sodindavo tuomet, kai danguje kartu nebūna saulės ir mėnulio – t.y., arba anksti ryte, kai dar saulė nepatekėjusi arba vėlai vakare, kai dar nespėja pasirodyti mėnulis. Šią dieną bičių augintojai spėdavo, koks šiemet bus medus. Jei diena giedra, saulėta – bus daug medaus, jei apsiniaukusi – mažai. Į Lietuvą atėjus krikščionybei ši diena sutapatinta su Šv. Stanislovo varduvėmis. Šv. Stanislovas Kostka (1550-1568) gimė lenkų didikų šeimoje. Kai Stanislovui sukako 14 metų, jis pradėjo lankyti Vienoje atidarytą jėzuitų kolegiją. 1565 m. gruodį Stanislovas stipriai susirgo ir prašė jam pakviesti kunigą, tačiau kunigo jam nepakvietė. Stanislovas daug meldėsi. Tuomet jam pasirodė šv. Barbora ir švč. mergelė Marija su Kūdikėliu ant rankų. Stanislovas pasveiko. Tačiau būdamas 18-os vėl susirgo ir mirė per Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę. Kad geri būtų svogūnai ir morkos!