Archyvai

> Anglų kalbos diena

Balandžio 23 Jungtinių tautų organizacija (JTO) paskelbė balandžio 23 d. – Anglų kalbos diena. Ši data pasirinkta garsaus anglų poeto V.Šekspyro garbei, nes tai jo gimimo diena. Anglų kalba neretai vadinama „pasaulio kalba“, nes ji, labiau nei kitos kalbos, paplitusi po pasaulį Anglų kalba – viena iš šešių JTO oficialių kalbų. Kiekvienai iš šių kalbų skirta minėtina diena: prancūzų (kovo 20 d.), kinų (balandžio 20 d. ), anglų (balandžio 23 d. – V.Šekspyro gimtadienis), rusų (birželio 6 d.), ispanų (spalio 12 d.), arabų (gruodžio 18 d.). Šios dienos skirtos kiekvienos iš kalbų istorijai ir kultūrai. Šiomis dienomis organizuojami kalbų kursai, vyksta įvairiausi kultūriniai, muzikiniai, pramoginiai renginiai.

> Knygos ir autorinių teisių diena

Balandžio 23 Minima balandžio 23 diena. Pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena švenčiama visame pasaulyje Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu. Šia švente siekiama pabrėžti knygos vertę (atsiradus televizijai ir internetui, žmonės mažiau skaito knygas) ir apginti autorių teises. Knyga suteikia žmogui žinių, idėjų, dvasinio peno, skatina vaizduotę ir kūrybiškumą, grožio ir moralės sampratą. Knyga padeda tautai pristatyti savo kultūrą kitoms šalims ir susipažinti su kitų tautų kultūra. Mes suprantam knygos vertę. Švenčiam!

> Jorė, Jurginės, Ganiklio diena

Balandžio 23 Nuo seno, balandžio 23 dieną, buvo švenčiama gyvulių globėjo Ganiklio ir žalumos dievo Jorio garbinimo šventė. Jorėti – reiškia augti, plisti, žaliuoti ir t. t. Sakoma „pažaliavo kaip jorė“, „medis žalias it jorė“ (Lietuvių kalbos žodynas). Į Lietuvą atėjus krikščionybei, šios šventės sutapatintos su Jurginėmis, šv. Jurgio vardo diena. Šv. Jurgis lietuvių mene vaizduojamas kaip karys su ietimi ant žirgo, po kurio kanopomis raitosi blogio slibinas. Tai krikščionybės nešėjas, gynėjas, gyvulėlių globėjas. Neveltui vardas Jurgis (rusiškai Georgas, angliškai Džordžas), kilęs iš žydų kalbos ir reiškia „žemdirbys“. Jo šventė – pavasarį, kai atgimsta žemdirbystė. Jorė arba Joris – tai pavasario Perkūnas, žadinantis gyvybės jėgas. Jis yra raitelis, panašus į mūsų Vytį ir šv. Jurgį. Jorė valdo žemės raktus, prikelia augmeniją, pabudina žemę, siunčia lietų. Jorė globoja žirgus, gyvulius, žvėrelius. Kaimo žmonės per Jorę išgena gyvulius į ganyklą ir išjoja arklius naktigonėn; su tuo susiję įvairūs apsisaugojimo nuo burtininkų, raganų ir vilkų ritualai, iš kurių bene svarbiausias esti gaidžio aukojimas. Šį rytą niekam nevalia eiti iš trobos lauk, kol šeimininkas neapėjo sodybos. Jis papjaudavęs juodą gaidį, kraują išvarvindavęs prie tvarto durų į arklių ėdžias ant avižų. Vidurius dėdavęs ant akmens sakydamas: „Te, Dievuli, tavo dalį!“ Mėsą virdavę pusryčiams. Arba ūkininkai darydavę alų, ...

> Nacionalinė alaus diena

Balandžio 23 Visi vykstame į Vokietiją, nes ten - nacionalinė alaus diena! Nėra ką pridurti. Kaip nešvęsti tokia diena? Privaloma išlenkti bent po vieną bokalą.