Archyvai

> Černobylio avarijos metinės

Balandžio 26 Černobylio katastrofa, sukrėtusi Europą 1986-ųjų balandžio 26-ąją, – viena didžiausių technogeninių katastrofų per visą žmonijos istoriją. Karštis ir radiacija, sklidę iš reaktoriaus, buvo sustabdyti tik gegužes 4-ąją. Pagrindinė oficiali katastrofos priežastis – netinkamai ir nepakankamai parengtas elektros eksperimentas. Į aplinką pakliuvo apie 3 proc. radionuklidų, per katastrofą susikaupusių ketvirtame Černobylio AE bloke. Po avarijos buvo užteršta daugiau kaip 145 tūkst. kv.km Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rusijos Federacijoje. Nuo Černobylio katastrofos nukentėjo apie 5 mln. žmonių, radioaktyviaisiais nuklidais buvo užteršta apie 5 tūkst. Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos gyvenviečių. Černobylio avarijos metu buvo apšvitinta daugybė šių šalių gyventojų. Be Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos, šios katastrofos padarinius pajuto Švedija, Norvegija, Lenkija, Didžioji Britanija ir kitos šalys. Sprogus Černobylio AE ketvirtojo bloko branduoliniam reaktoriui ir suirus jo apsauginiams apvalkalams, į aplinką su didele jėga buvo išmesta radioaktyvių medžiagų, kurių kiekis, įvairiais skaičiavimais, sudarė iki 13 eksabekerelių (13•1018) radionuklidų. Apie 200 radioaktyvių elementų izotopų pasklido už tūkstančių kilometrų nuo Černobylio AE ir 1986 metų gegužę buvo aptinkami visose Šiaures pusrutulio šalyse, Ramiojo, Atlanto ir Arkties vandenynų akvatorijose. Pripetė – šiaurinėje Ukrainos dalyje, netoli sienos su Baltarusija, maždaug už 100 kilometrų nuo Kijevo, apsaugos zonoje esantis apleistas miestas.Miestas 1970 metais įkurtas vien tik su tikslu ...

> Lietuvos energetikų diena

Balandžio 17 Lietuvos energetikų diena švenčiama kasmet balandžio 17 dieną Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatais. Elektros reiškiniai Lietuvoje pradėti tyrinėti dar XVIII a. 1753 m. Vilniuje buvo pademonstruotos elektros mašinos, pagamintos pagal Vilniaus universiteto matematikos prof. T. Žebrausko (1714-1758) projektą. Jos įskėlė kibirkštis – mikrožaibą. Pirmoji elektrinė pastatyta 1892 m. Rietave (Plungės raj.), kunigaikščių Oginskių dvare. Nutiesta elektros linija apšvietė parką ir dvaro rūmus. Elektrinę prižiūrėjo du darbininkai. Kiek vėliau apšvietimas įvestas ir Rietavo bažnyčioje, dvaro ūkiniuose pastatuose, turtingųjų miestiečių namuose. Štai ką apie elektros liniją pasakė vienas iš Rietavo gyventojų, J. Kalnikas: „Kuomet iš elektrinės tiesė laidus į dvaro rūmus, žmonės stebėjosi, kaipgi čia būsią, kad ugnis kūrensis viename laidų gale – elektrinėje, o šviesa švies kitame gale – dvaro rūmuose. Kada vyrai pamatė šviečiančią elektros lemputę, vieni ją bandė užpūsti, kiti – prie jos pypkes uždegti, treti bijojo prisiartint. Pirmoji pramonės įmonės elektrinė Lietuvoje buvo įkurta Kaune. XX a. pirmaisiais metais augant miestams pradėjo veikti pirmosios viešosios centrinės elektrinės Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje. Pirmoji hidroelektrinė Kaune prie Nemuno pradėta statyti 1955 m, o pradėjo veikti 1960 m.. Atominė elektrinė Lietuvoje, Ignalinos rajone, įkurta 1983 m. gruodžio 31 d. Gerti energetinius gėrimus ar ką?