Renginiai kraunami

Renginiai for 2020 1 gegužės

Renginiai Search and Views Navigation

Visą dieną

Džiazo diena

30 balandžio - 1 gegužės

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) iniciatyva, balandžio 30-ąją švenčiama Tarptautinė džiazo diena. UNESCO ir valstybės narės siekia suburti džiazo bendruomenę, paskatinti renginių ir festivalių organizatorius kuo plačiau ir kūrybingiau minėti šią dieną. Tarptautine džiazo diena siekiama kovoti su diskriminacija, skatinti kultūrų dialogą ir toleranciją, pagarbą žmogaus orumui, laisvei. Džiazas – visuotinė aistros ir geranoriškumo kalba. Ji vienija skirtingų kultūrų, religijų ir tautybių žmones, puoselėja ir stiprina bendravimą tarp įvairių grupių, skatina taikos procesus ir rodo, kiek daug mes turime bendro. Džiazas – tai galingas diplomatinis įrankis, suteikiantis pasaulio žmonėms galimybę bendrauti ir sutarti. Viso pasaulio džiazo garsenybės, mokslininkai, kompozitoriai, muzikantai, šokėjai, rašytojai ir mąstytojai kviečiami prisijungti prie šios dienos minėjimo.

Sužinokite daugiau »

Veterinarijos diena

30 balandžio - 1 gegužės

2000 m. Pasaulio veterinarijos gydytojų asociacija paskelbė balandžio 30 dieną Tarptautine veterinarijos diena. Veterinaras – gydytojas medikas, kuris rūpinasi gyvūnų priežiūra ir sveikata, juos gydo ir atlieka ligų profilaktiką. Nuo veterinarų priklauso ir žmonių sveikata, nes jie rūpinasi sveikais mėsos produktais.

Sužinokite daugiau »

Valpurgijos naktis

30 balandžio - 1 gegužės

Švenčiama nakti iš balandžio 30-osios į gegužės 1-ąją Tai pagoniška senovės germanų pavasario šventė. Iki šiol ji ypač triukšmingai švenčiama Vokietijoje, Harco regione. Naktį iš balandžio 30-osios į gegužės 1-ąją persirengėliai (raganos ir velniai) triukšmaudami eina Harco regiono miestelių gatvėmis, o nakčiai lipa į Brokeno kalną, kur iki ryto kūrena laužus. Buvo tikima, kad šią naktį raganos išteka už velnių, kad tai jų vestuvių puota. Šventė skirta prikelti pavasarį. Tuo ji siejasi su lietuvių pagonių švente Užgavėnėmis, kai persirengėliai savo veiksmais veja žiemą, sveikina pavasarį. Per Valpurgijos naktį taip pat deginamos šiaudinės raganos, primenančios mūsų Morę. Kai kas sieja šią šventę ir su Jore, pirmojo perkūno diena. Kalbama, kad šią naktį raganos rinkdavosi ant Šatrijos kalno, iki ryto kūrendavo laužus, šokdavo ir dainuodavo, keldavo orgijas. Tokie jų susibūrimai buvo vadinami Valpurgijos naktimis. Valpurgijos pavadinimas siejamas su anglų misionierės Saint Valpurgos vardu (710 – 779 m.). Ji kaip misionierė su broliu buvo atvykusi į Vokietiją. Manoma, kad ji mirė naktį iš balandžio 30 į gegužės 1.

Sužinokite daugiau »

Gegutės diena

1 gegužės

Mūsų protėviai švęsdavo gegutės dienos švente – dažniausiai pirmąją gegužės savaitę, tądien, kai pirmąsyk išgirsdavo gegutę kukuojant. Gegužės mėnesio pavadinimas kilo iš šį mėnesį ar kiek anksčiau užkukuojančios paukštės pavadinimo. Tiesa, dabar dažniau vartojamas kitas šios paukštės pavadinimas – ne gegužė, o gegutė. Ši šventė yra kilusi iš pagonių deivės Laimos garbinimo šventės. Mat mūsų protėviai tikėjo, kad deivė Laima pasirodo gegutės pavidalu. Būtent jai ir buvo skirtas minėtas apeiginis garbinimo šokis. Laima – gimimo sergėtoja, gyvenimo sėkmės lėmėja. Ji globodavusi gimdyves ir naujagimius. Gimus naujagimiui, Laima nulemia jo likimą, o po to prižiūri, kad lemtis nesikeistų. Laimos išpranašauta lemtis galiausiai vis tiek išsipildo. Iš tiesų gegutė ne tik lemdavusi gimimą, bet ir mirtį. Buvo manoma, kad, jei nelemta mirti, tai net žudydamasis nenusižudysi. Neveltui gegutė pradėta drožti laikrodžiuose. Kukuodama valandas ji tarsi kukuoja amžių. Tarp jaunimo buvo paplitęs apeiginis šokis „Gegužė“. Viena mergina (išrinkta gražiausia iš visų) vaizduodavo gegutę. Ji sėdėdavo ant krėslo – gegutės sosto – užrištomis akimis, o visi kiti šoko aplink ją rateliu. Aplink šokantys vaikinai praeidami pro „gegutę“ dainuodavo: „Karaliūne gegele, kukū, aš tavo brolelis, kukū“. Įsiklausydama į balsus „gegutė“ turėjo išsirinkti tris labiausiai patinkančius vaikinus. Tuomet jai būdavo atrišamos akys ir ji visą vakarą šokdavo su tais vaikinais. Išsiskirdama trims „broleliams“ ji padovanodavo po savo išaustą juostą. Gegutė laikoma pavasario pranaše. Pirmuoju užkukavimu ji skelbia žiemos pabaigą. Šiam užkukavimui suteikiama magiška galia. Užkukuodama ji tarsi sustingdo žmonių būsenas. Jei tuo metu guli – visus metus būsi tinginys, jei esi alkanas – visus metus badausi. Ko gero, dauguma iš mūsų žino prietarą – jei gegutei kukuojant kišenėje turi bent vieną monetą, visus metus būsi turtingas.

Sužinokite daugiau »

Darbininkų diena

1 gegužės

Paryžiaus 2-asis tarptautinis kongresas paskelbė gegužės 1-ąją viso pasaulio darbininkų solidarumo diena. Tarptautinės darbininkų dienos ištakos siekia dar 1886 metus. 1886 m. gegužės 1-ąją Čikagos miesto policija buvo priversta malšinti darbininkų demonstraciją, kurios metu darbininkai reikalavo sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Malšinant demonstraciją neapsieita be aukų. Į Lietuvą ši šventė atėjo Tarybų Sąjungos metais ir todėl Lietuvai atgavus nepriklausomybę šventės buvo nepagrįstai kratytasi, nežinant visos jos istorijos. Iš tiesų Tarybų Sąjungos gyvavimo metu gegužės 1-oji buvo kone įspūdingiausia metų šventė. Tuo metu gatvėje žygiuodavo iškilmingos eisenos, geriausi darbuotojai buvo pagerbiami per visą miestą iškilmingai vežant jų portretus. Dabar Tarptautinės darbininkų šventės metu siekiama ne tik pagerbti gerus darbuotojus, bet ir atkreipti dėmesį į darbininkų teises, padėti bedarbiams įveikti skurdą, pasirūpinti darbininkų sauga ir sveikata.

Sužinokite daugiau »

Lietuva įstojo į Europos Sąjungą

1 gegužės

2004 m. gegužės 1 d. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Europos Sąjunga – tai Europos šalių sąjunga, į kurią susibūrusios šalys siekia kartu palaikyti taiką ir gerovę. Šalys narės yra įsteigusios bendras institucijas, kurioms perduoda dalį savo suvereniteto, kad visoms šalims rūpimi klausimai būtų sprendžiami kartu demokratiškai. Europos integracijos idėją pirmasis iškėlė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Reoberas Šumanas 1950 m. Pirmasis Europos Sąjungos šešetukas buvo sukurtas 1951 m., kai buvo pasirašyta sutartis apie Europos susijungimą. Pirmosios sąjungos šalys: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija. Europoje gyvena daugybė skirtingų tautų, kalbančių skirtingomis kalbomis, besilaikančių skirtingų vertybių. Europos Sąjunga gina visų tautų vertybes, saugo jų išskirtinumą, skatina bendradarbiavimą.

Sužinokite daugiau »