Renginiai kraunami

Renginiai for 2020 26 balandžio

Renginiai Search and Views Navigation

Visą dieną

Černobylio avarijos metinės

2020 26 balandžio

Černobylio katastrofa, sukrėtusi Europą 1986-ųjų balandžio 26-ąją, – viena didžiausių technogeninių katastrofų per visą žmonijos istoriją. Karštis ir radiacija, sklidę iš reaktoriaus, buvo sustabdyti tik gegužes 4-ąją. Pagrindinė oficiali katastrofos priežastis – netinkamai ir nepakankamai parengtas elektros eksperimentas. Į aplinką pakliuvo apie 3 proc. radionuklidų, per katastrofą susikaupusių ketvirtame Černobylio AE bloke. Po avarijos buvo užteršta daugiau kaip 145 tūkst. kv.km Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rusijos Federacijoje. Nuo Černobylio katastrofos nukentėjo apie 5 mln. žmonių, radioaktyviaisiais nuklidais buvo užteršta apie 5 tūkst. Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos gyvenviečių. Černobylio avarijos metu buvo apšvitinta daugybė šių šalių gyventojų. Be Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos, šios katastrofos padarinius pajuto Švedija, Norvegija, Lenkija, Didžioji Britanija ir kitos šalys. Sprogus Černobylio AE ketvirtojo bloko branduoliniam reaktoriui ir suirus jo apsauginiams apvalkalams, į aplinką su didele jėga buvo išmesta radioaktyvių medžiagų, kurių kiekis, įvairiais skaičiavimais, sudarė iki 13 eksabekerelių (13•1018) radionuklidų. Apie 200 radioaktyvių elementų izotopų pasklido už tūkstančių kilometrų nuo Černobylio AE ir 1986 metų gegužę buvo aptinkami visose Šiaures pusrutulio šalyse, Ramiojo, Atlanto ir Arkties vandenynų akvatorijose. Pripetė – šiaurinėje Ukrainos dalyje, netoli sienos su Baltarusija, maždaug už 100 kilometrų nuo Kijevo, apsaugos zonoje esantis apleistas miestas.Miestas 1970 metais įkurtas vien tik su tikslu priglausti elektrinės darbuotojus. Prieš 1986 m. balandžio 26 d. įvykusią atominę katastrofą šiame mieste gyveno apie 50 tūkst. žmonių. Šiandien tai tik radioaktyvus miestas–vaiduoklis. Apsaugos zona Černobylio AE supa 30 kilometrų spinduliu. Pripetę ir Černobylį skiria 15 kilometrų. Černobylio atominės elektrinės zona, kurioje ir po 24 metų sklinda radiacija, tampa turistų Meka. Nuo 2002 metų Černobylio zona oficialiai atvira žmonėms, jaučiantiems keistą trauką nelaimės vietoms ir norintiems šias vietas pamatyti patiems. Skirtingai nei dažnai įsivaizduojama, Černobylis nėra visiškai apleistas. Nors šiuo metu gyventi Pripetės mieste neįmanoma ir dėl didžiules čia esančios radiacijos nebus įmanoma dar ateinančius kelis tūkstancius metų, žmonės tam tikrą laiko tarpą – dažniausiai apie keturias savaites – gali gyventi Černobylyje. Štai kodėl jame šiandien yra netgi viešbutis, dvi parduotuvės ir baras. Į zoną patenkama per kontrolini posta. Zona aplink atominės elektrinės griuvėsius, uždengtus sarkofagu, juosia 30 kilometrų apsauginė tvora. Visą užterštą zoną supa 160 kilometrų ilgio tvora. Ant jos kabo užrašai „Neik, labai pavojinga – radiacija“. Smalsiausieji turistai, gavę dešimtis leidimų, gali aplankyti ir Pripiates miestą. Jis vos už trijų kilometrų nuo avarijos vietos. Šiandien Černobylyje gyvena apie 500 žmoniu. Daugiausiai iš jų – mokslininkai ir atominės elektrinės darbuotojai, kurių pagrindinis tikslas – uždaryti Černobylio AE. Manoma, kad šie darbai užtruks iki 2020 m. Galbūt ir ilgiau. Tai, kad nereikėtų valgyti šioje teritorijoje randamų grybų ir uogų ir kad kai kurie dobilai gali būti šešialapiai, jau yra kita istorija… Vienas iš labiausiai su Černobylio AE katastrofa susijusių šokiruojančių faktų yra tai, kad įvykus katastrofai, Pripetės miesto gyventojai nebuvo evakuoti net tris dienas. Miesto gyventojai ir toliau gyveno įprastini gyvenimą – dirbo, ėjo į parduotuves, vaikai – į mokyklas. Visi jie gyveno radioaktyvių dulkių apsuptyje ir visi buvo pažeidus milžiniškoms radiacijos dozėms. Paprasti gyventojai neturėjo jokių žinių apie radiaciją ir apie jos žalą. Atominės elektrinės darbuotojai buvo taip užhipnotizuoti branduolinės propagandos, kad nesugebėjo suvokti, jog branduolinė katastrofa kada nors galėtų įvykti, nekalbant jau apie tai, kad ši katastrofa jau vyko priešais jų akis. Ketvirtasis elektrinės reaktorius galiausiai buvo paslėptas po cementiniu sarkofagu, po kuriuo išliks dar tūkstančius metų. Šiame sarkofage jau atsirado visokių plyšių ir tarpų, tad jį netrukus reikės keisti. Kiti trys Černobylio reaktoriai buvo uždaryti tik 2000 m. gruodį.

Sužinokite daugiau »

Intelektinės nuosavybės diena

2020 26 balandžio

Balandžio 26-ąją švenčiama pasaulinė intelektinės nuosavybės diena. Lietuvoje ši šventė pradėta minėti nuo 2000 m. Šią dieną siekiama paskatinti intelektinės nuosavybės produktų kūrimą. Kviečiama atkreipti dėmesį į vaikų kūrybiškumo skatinimą, kad tam būtų sudarytos palankios sąlygos. Kad būtų kuriama intelektinė nuosavybė, svarbu suteikti šalies gyventojams reikiamą išsilavinimą, technologines galimybes. Garsiausi intelektinės nuosavybės išradimai, įrašyti į Gineso knygą: skalbimo mašina (1907 m.), televizija (1925 m.), prekių vežimėlis (1938 m.), polietileno maišelis (1945 m.), kreditinė kortelė (1950 m.), nešiojamasis magnetofonas (1979 m.), Rubiko kubas (1980 m.), mobilusis telefonas (1990 m.).

Sužinokite daugiau »

Geologų diena

2020 26 balandžio - 2020 27 balandžio

Kasmet paskutinį balandžio sekmadienį švenčiama Geologų diena. Tai profesinė geologų šventė. Geologija – žemės sandaros ir jos istorijos mokslas. Geologas tyrinėja žemės sandarą, struktūrą, jos kaitą. Šios specialybės žmonės dirba kalnakasyboje, užsiima naftos ir dujų paieška, tyrinėja požeminius ir paviršinius vandenis. Lietuvoje prie Aplinkos ministerijos yra įkurta Lietuvos geologijos tarnyba. Ji Lietuvos teritorijoje tiria žemės gelmes, reguliuoja racionalų žemės gelmių panaudojimą, saugo geologinę aplinką, kaupia valstybinę geologinę informaciją. Geologų dienos proga LR Aplinkos ministerija organizuoja Lietuvos geologų sąskrydžius.

Sužinokite daugiau »

Susigiminiavusių miestų diena

2020 26 balandžio - 2020 27 balandžio

Pasaulinė susigiminiavusių miestų diena kasmet švenčiama paskutinįjį balandžio sekmadienį. Šią dieną minėtina paskelbė Pasaulinė susigiminiavusių miestų federacija. Susigiminiavę meistai – tai skirtingų šalių miestai, kurie bendradarbiauja prekybos, pramonės, kultūros ir kt. srityse. Tarp miestų sudaromos susigiminiavimo sutartys.

Sužinokite daugiau »

Pinhole Fotografijos diena

2020 26 balandžio - 2020 27 balandžio

Paskutinis balandžio sekmadienis – Pinhole fotografijos diena. Pinhole (lot. camera obscura, išvertus į lietuvių kalbą – tamsus kambarys) technika žinoma dar nuo senovinių laikų. Pirmasis apie šią techniką užsiminė kinų filosofas Mo-Ti (gyvenęs 5 amžiuje prieš Kristų). Vėliau apie tai rašė Aristotelis, Leonardo Da Vinci bei daugelis kitų žinomų mokslininkų ir astronomų. Camera obscura – pro mažą skylutę įsiskverbianti šviesa ant visiškai tamsios patalpos sienos projektuoja apverstą vaizdą. Taip buvo atrastas fotografavimo būdas. Šiais laikais Pinhole technika fotografai naudojasi tik dėl smalsumo, noro sukurti ypatingas meniškas nuotraukas. Jie gaminasi kameras iš kavos, arbatos, tabako dėžučių ar kitokių dėžių. Dėžėje pragręžiama skylutė, o į dėžės vidų dedama šviesai jautri medžiaga. Fotografuojant šiuo būdu vaizdas gali būti fiksuojamas (eksponuojamas) labai ilgai: minutę, valandą ar net parą.

Sužinokite daugiau »