Renginiai Search and Views Navigation
Visą dieną
Širdies diena
Rugsėjo 29-oji - Pasauline širdies diena. Šventė švenčiama nuo 1999 m., 90-yje pasaulio šalių, siekiant atkreipti dėmesį į rizikos faktorius, sukeliančius širdies ligas. Taip pat paskatinti sveiką gyvensenos būdą. Pasaulinę širdies dieną Lietuvoje skatina švęsti Lietuvos širdies asociacija. Šią dieną rengiami sveikatingumo renginiai, išvykos dviračiais. Širdies veikla daug priklauso nuo taisyklingos mitybos ir žalingų įpročių. Širdžiai itin kenkia nutukimas, nejudrumas ir rūkymas. Tad siekiant iš anksto užkisti kelią širdies ligoms, rengiamos sveikos gyvensenos paskaitos; akcijos prieš rūkimą mokyklose. Riebus gyvulinis maistas užkiša kraujagyslių sieneles, jos tampa storos ir gali suplyšti. Plyšius užtaiso krešuliai, po truputį užkemšantys kraujagyslę. Tokiu būdu vystosi širdies infarktas ar smegenų insultas. Todėl ypač svarbu vartoti mažiau gyvulinių riebalų, daugiau augalinio aliejaus, daržovių ir vaisių. Dėl rūkymo padažnėja širdies susitraukimai – rūkančio žmogaus širdis plaka 10 – 20 dūžių per minutę. Dėl to padidėja kraujospūdis, o kraujyje ima stigti deguonies. Rūkančio žmogaus širdis priversta dirbti smarkiau, todėl jis greičiau pavargsta, jam pradeda trūkti oro. Daugybė žmonių miršta dėl rūkymo sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų. Apie alkoholį nei žodžio!
Sužinokite daugiau »Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena
Kasmet, paskutinįjį rugsėjo sekmadienį, minima keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną. Šventę 2009-aisiais paskelbė Lietuvos vyskupų konferencija. Šią dieną bažnyčiose šv. Mišių metu meldžiamasi ir prašoma Dievo palaimos globoti visus keliaujančiuosius, kunigai laimina parapijiečių transporto priemones. Policijos pareigūnai su visuomenės pagalba dalija atšvaitus, kitas prevencines saugaus eismo priemones. Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena yra saugaus eismo projekto „Saugokime vieni kitus kelyje“ sudėtinė dalis. Šio projekto tikslas – keisti eismo dalyvių elgesį, ugdyti kultūrą kelyje, pilietiškumą, atsakomybę ir sąmoningumą krikščioniškų vertybių pagrindu, mažinti žūčių ir sužeistų žmonių skaičių eismo įvykiuose. Šį projektą, kuris vykdomas nuo 2010 metų, inicijavo Susisiekimo ministerija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Policijos departamentas. Vairuotojus ir visus keliautojus globoja šventasis Kristoforas!
Sužinokite daugiau »Kurčiųjų diena
1951 m. Tarptautinė kurčiųjų federacija paskelbė paskutinį rugsėjo sekmadienį Pasauline kurčiųjų diena. Šią dieną skatinama spręsti kurčiųjų integracijos į visuomenę problemas. Daug reikšmės kurčiųjų gyvenimui, jų bendravimui ne tik vienas su kitu, bet ir su visa visuomene, turėjo bendravimo gestais atradimas. 1760 m. buvo įkurtas Paryžiaus kurčiųjų institutas, kuris ir padėjo pagrindus šiai kurčiųjų kalbai. Prie to daugiausiai prisidėjo instituto steigėjas Šarlis Mišelis L‘Epe. Pirmasis gestų kalbos žodynas išleistas tik 1965 m. Jį sudarė 300 simbolių. Daugybė žymių asmenų buvo kurtieji. Pvz., poetas Pjeras de Ronsaras, Viktoras Hugo, parašęs „Paryžiaus katedrą“, italų dailininkas Antonijus Stanioli, prancūzų skulptorius Desenas, filosofas Ž. Ž. Ruso. Bethovenas apkurtęs parašė savo Devintąją simfoniją. 1989 m. JAV Vyriausybėje pirmą kartą dirbo kurčiasis asmuo – Robert Davila, Dž. Bušo paskirtas Švietimo ministro padėjėju invalidų mokymo klausimais.
Sužinokite daugiau »Dagos diena, Šv. Mykolas
Nuo seno, iki rugsėjo 29-osios dienos, lietuviai baigdavo bulviakasį ir žemės ūkio darbus. Žodis „daga“ kilęs iš „dygti“, jis reiškia daigus, t.y., sudygusius grūdus, o kartu ir jų derlių. Senovėje ši diena buvo duoklių kunigaikščiams metas, mat pabaigus žemės darbus, valstiečiai turėjo atskaičiuoti dalį savo derliaus kunigaikščiui. Pagal šią dieną lietuviai spėdavo tolimesnius orus: jei pučia vakarinis vėjas – lauk permainingos žiemos (tai šlapdriba, tai sniegas). Jei ši diena giedra ir pučia pietų vėjas – žiema ir pavasaris bus šalti, daug snigs. Jei šią dieną pamatysi ant žolių voratinklį apvaliu viduriu – blogas ženklas, kitais metais gali nesisekti. O jei dar tame voratinklyje musė – metai bus prasti. Jei voratinklis tuščias – žmonės sirgs. Tačiau jei voratinklyje kirminas – metai bus geri. Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši diena sutapatinta su trijų arkangelų – Gabrieliaus, Rapolo ir Mykolo švente. Tai nemirtingi asmenys, tarpininkai tarp Dievo ir žmonių. Gabrielius (vardo reikšmė: „Dievas yra galingas“) – pasiuntinys, pranešęs Marijai, kad ji pagimdys išganytoją. Jis kovoja prieš godumą, gobšumą. Rapolas („Dievas gydo“) – gydytojų, keleivių, šeimų ir kunigų globėjas. Jis kovoja prieš paleistuvystę. Mykolas („Panašus į Dievą“) kovoja su šėtonu, padeda nugalėti pagundas, sergsti mirusiuosius. Jis laikomas angelų karvedžiu. Apreiškime Jonui rašoma, kad šv.Mykolas nugalėjo slibiną, kuris kėsinosi praryti kūdikį. Manoma, kad šv. Mykolas saugo ir vaduoja tikinčiųjų sielas nuo piktųjų jėgų, o mirties valandą lydi vėles į dangų. Tikima, kad šv. Mykolas paskelbs Paskutinio Teismo dieną. Jis kartais vaizduojamas su sparnais ir trimitu rankose, o kartais kaip kovojantis su piktomis dvasiomis (gyvačių ir slibinų pavidalo). Be šių pagrindinių angelų rečiau minimi: Urielis, Salafielis, Jehudielis, Varachielis, Jeremielis. Liaudyje rugsėjo 29-ąja labiau akcentuojamas pagrindinis, galingiausias angelas, šv.Mykolas. Už gerą derlių!
Sužinokite daugiau »