Pašto diena

Pasaulinė pašto diena minima spalio 9-ąją – būtent tą dieną 1874 m. buvo įkurta Pasaulinė pašto sąjunga (PPS).

Pašto istorija per palyginti trumpą laiko tarpą nuėjo stulbinančiai progresyvų kelią – nuo pašto karietomis vežiojamų laiškų iki elektroninio pašto, kuriuo laiškas gavėjui išsiunčiamas akimirksniu.

Pasaulinę pašto dieną žvilgterėkime į Lietuvos pašto istorijos atkarpą.

1918 m. Lietuvą paskelbus nepriklausoma valstybe, vienu svarbių uždavinių tapo Lietuvos pašto organizavimas.

Organizuojant Lietuvos paštą, iniciatyvos ėmėsi lietuviai, buvusieji rusų pašto žinybos tarnautojai ir jau spėjusieji iš Rusijos grįžti į nepriklausomą Lietuvą.

Pirmiausia buvo sudaryta Pašto valdyba.

Lietuvos pašto įkūrimo data laikoma 1918 m. lapkričio 16 d., kai Lietuvos vyriausybė paskyrė pirmąjį Pašto valdybos direktorių. Juo tapo inž. Benediktas Tomaševičius, uoliai pradėjęs organizuoti Lietuvos pašto tinklą.

Sudarius Pašto valdybos personalą, buvo atidaryti pašto skyriai apskrities miestuose, jų įgaliotiniams pavedant atidaryti pašto įstaigas mažesniuose miesteliuose.

1919 m. pabaigoje Lietuva jau turėjo tokį paštų tinklą, kuris galėjo tarnauti visuomenei ne blogiau nei caro taikos meto paštai.

Pradžioje patyrusio personalo buvo nedaug, todėl į antraeiles valdininkų pareigas buvo priimami asmenys kurie: moką lietuviškai skaityti, rašyti bei skaičiuoti. Laiškininkais galėjo dirbti asmenys kurie moką: skaityti ir rašyti.

Pašto valdybai buvo priskirtos šios sritys: paštas, telegrafas, telefonas, o vėliau, atsiradus radijo tarnybai – radijo stočių techninė priežiūra ir abonentinio mokesčio surinkimo pareiga.

Vėliau Kaune, kaip atskira įstaiga, veikė telefono-telegrafo stotis. Kaune buvo ir telefono-telegrafo dirbtuvės: taisomi aparatai, komutatoriai, gaminamos telefono būdelės.

Toliau plečiantis Lietuvos ekonominio ir kultūrinio gyvenimo sritims, plėtėsi ir pašto tinklo tankumas. Nors pašto personalo daugėjo, paštininkai visada būdavo perkrauti darbu. Pvz., mažame pašte dirbdavo tik du tarnautojai – viršininkas ir laiškininkas.

Lietuvos pašto personalą sudarė trys grupės:

1. Didžiosios Lietuvos pašto personalas;
2. Mažosios Lietuvos pašto personalas;
3. Vilniaus krašto personalas.

Didžiojoje Lietuvoje dirbo 2300 tarnautojų, Klaipėdos krašte – 645, Vilniaus srityje – 1280.

Atlyginimas paštininkams, kaip ir kitų sričių tarnautojams, buvo nustatytas kategorijomis. Pašto valdybos direktorius gaudavo XVI kategorijos (1200 litų per mėnesį) algą. Laiškininkai gaudavo III-II kategorijos atlyginimus (170-160 litų). Pašto valdyba buvo numačiusi kitokį kategorijų pergrupavimą, pradedant I ir baigiant VII kategorija, kad ir žemesnieji tarnautojai gautų didesnį atlyginimą, tačiau pirmoji rusų okupacija visus planus sutrukdė įvykdyti.

Dabar nepriklausomos Lietuvos pašto darbą mena Pašto, telekomunikacijų ir informatikos muziejus, įsikūręs Kaune, Rotušės aikštėje.

Lietuvos ryšininkai dar 8-ojo dešimtmečio pradžioje pradėjo brandinti mintis įkurti ryšių muziejų Kaune, tuo labiau, kad tarpukario laikotarpiu (1938 m. gegužės mėn.) buvo įkurtas Kaune Pašto muziejus.

Tačiau duris lankytojams muziejus atvėrė tik 1994 m. kovo 10 d. Pirmosios ekspozicijos pasakojo apie Lietuvos pašto ištakas ir telekomunikacijų raidą. Vėliau buvo parengtos radijo ir informatikos rinkinių parodos.

Nuo atidarymo pradžios iki šių dienų muziejuje sukaupta 7617 eksponatų: senų dokumentų bei leidinių, pašto ženklų. Čia eksponuojamos senosios telefono stotys, telegrafo aparatai, rankinio jungimo komutatoriai, prieškariniai radijo imtuvai, detektoriniai radijo imtuvėliai, garsiakalbiai.

Muziejuje galima skambinti senais telefonais, pasėdėti pašto karietoje. Muziejaus pastatų kompleksas yra architektūros paminklai – jie saugomi valstybės.
Taip, laiškanešys skambina du kartus.