Laikrodžio rodyklės pasukamos valanda atgal

Mėnesio pabaigoje grįšime prie žiemos laiko. Paskutinį spalio savaitgalį laikrodžių rodykles turėsime pasukti valanda atgal. Tokiu laiku gyvensime iki kitų metų kovo pabaigos.

Laikrodžio rodyklių sukinėjimas kiekvienais metais sukelia nemažai diskusijų. Viena pusė teigia, kad tokiu būdu taupoma energija ir naudingos darbo valandos, kiti pyksta, kad ritmo keitimas trikdo nervų sistemą, mažina darbingumą, o tariamoji nauda – tik mitas, nes energijos ne tik nesutaupoma, bet suvartojama dar daugiau.

Laikrodis persukamas nuo 2003-ųjų. Keletui metų ši praktika buvo atšaukta, o Lietuva „perkelta“ į tą laiko juosta, kurioje geografiškai yra Vokietija, Belgija, Prancūzija ir dauguma kitų Vakarų Europos šalių, bet galiausiai to atsisakyta.

Laikas rudenį ir pavasarį keičiamas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų. Sezoninį laiką turi ne tik Europos Sąjungos narės, bet ir daugelis kitų šalių.

Pirmasis idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, XVIII a. pabaigoje iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Jis buvo įsitikinęs, kad žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį išlošiama papildoma šviesi vakaro valanda.

Nors sezoninį laiką taiko dešimtys valstybių, iki šiol nesutariama, ar energijos taupymo sumetimais verta daryti žalą sveikatai. Mat daliai žmonių būna sunku prisitaikyti prie naujo laiko. Prieš keletą metų atlikta apklausa parodė, kad dauguma gyventojų būtų linkę nustoti sukioti rodykles.

Europos Komisija, rengdama ataskaitą apie sezoninio laiko poveikį įvairioms ūkio šakoms ir kitiems sektoriams, anksčiau teiravosi, ar ES narės norėtų atsisakyti laiko keitimo, tačiau tokio noro nepareiškė nė viena ES valstybė.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.

Sveikatai reikšminga ir viena valanda

Kas pusmetį dėl laiko kaitaliojimo žmonės priversti adaptuotis. Nors laikrodžio rodyklė pasukama į priekį tik viena valanda, net ir toks laiko pokytis gali išderinti nusistovėjusį žmogaus bioritmą. Bet koks bioritmo sutrikdymas nepraeina be pasekmių. Paveikiami visi: vieni mažiau, kiti daugiau. Priklauso nuo to, koks žmogaus amžius, sveikatos būklė, koks psichikos jautrumas.

Einame prieš gamtą?

Gydytojai, kurie dirba miego sutrikimo klausimais, kategoriškai pasisako prieš laiko sukinėjimą. Kaip žinia, miego sutrikimus lemia smegenyse esanti kankorėžinė melatonino liaukutė, kuri reaguoja į šviesą ir gamina arba negamina melatoniną. Nuo to priklauso, ar mes miegame, ar mus kankina nemiga“, – pasakoja specialistas.

Jo teigimu, laiko nereikėtų kaitalioti. „Mūsų laikrodžiai blogai pasukti – šiuo metu turėtų būti valanda daugiau. Rytais prievartaujame save, miegame ilgiau, atsikeliame tada, kai saulė jau būna aukštai pakilusi. Išeiname į darbą, kai būna šviesu, o turėtų tik brėkšti. Štai vakare, kai einame iš darbų, jau būna tamsu. Mes nebegalime pasivaikščioti, pasidžiaugti saulės šviesa. Dėl šios priežasties atsiranda vitamino D trūkumas, blogėja mūsų nuotaika, miegas.“

Specialistas tvirtina, kad geriausia sekti gamtos pavyzdžiu: „Atkreipkite dėmesį į gamtą. Saulė tik pateka – paukščiai pakyla, saulė nusileidžia – visi miega. Tai kodėl mes darome priešingai?“

Neurologas tikina, kad laiko kaita neigiamai veikia visus, o ypač vaikus. Maždaug porą mėnesių po laikrodžio rodyklių pasukimo neurologai sulaukia daugiau pacientų besikreipiančių dėl nervų sistemos sutrikimų. „Žmonėms sunku adaptuotis. Jautrėja jų nervų sistema, tuos kelis mėnesius jie būna ne visai savimi“, – sako gydytojas.

Kaip išvengti bioritmo sutrikdymo?

Gydytojas paklaustas ką daryti žmonėms, kurie sunkiai prisitaiko prie laiko pokyčių, pataria, visus metus gyventi pasiliekant pusvalandžio rezervą. Reikėtų tiek žiemos, tiek vasaros laiku laikytis kėlimosi ir gulimosi režimo, pusės valandos intervale. Tai subalansuos visos valandos pokyčius.