Archyvai

Kinų naujieji metai



Sausio 28

Šventės data nustatoma pagal kalendorių, kuriame susijungia mėnulio ir saulės kalendoriaus tradicijos. Nauji metai prasideda per jaunatį ir baigiasi pilnatimi. Kadangi kinų kalendorius nesutampa su Grigaliaus, šventės data pagal visuotinai naudojamą sistemą kasmet išpuola vis kitą dieną, tarp sausio 21 ir vasario 20 dienų. Paprastai tai būna antra (rečiau – trečia) jaunatis po žiemos saulėgrįžos.

Kiekvieni metai kinų kalendoriuje siejami su vienu iš dvylikos zodiako gyvūnų, vadinamosiomis „žemiškosiomis atšakomis“ bei dešimčia „dangiškųjų kamienų“, kurių kiekvienas savo ruožtu susiejamas su vienu iš penkių tradicinių elementų ir In ir Jang kaita. Taip susidaro šešiasdešimties metų ciklas, t. y. vienos „rūšies“ metai (tarkim, Ugninės Jang žiurkės) pasitaiko kas šešiasdešimt metų.

Naujuosius metus kinai tradiciškai švenčia su savo šeima. Vakarienei valgomas keptas viščiukas. Pirmąją Naujųjų metų dieną valgomas vegetariškas maistas. Gatvėse ir viešose vietose tradiciškai šokamas drakonų ir liūtų šokis – apsivilkus auksu žėrinčius šiuos žvėris imituojančius drabužius.

Kinai švenčia naujuosius metus 15 dienų. Pirmąsias tris – su šeima ir artimais draugais. Septintoji diena laikoma visų žmonių gimimo diena, kai kiekvienas žmogus apmąsto, ką jis per metus pasiekė, kaip jis ištobulėjo, užaugo. 15-oji naujųjų metų diena vadinama Žibintų diena, kai visi įžiebia popierinius žibintus.

Šią dieną vaikai pasigamina popierinius žibintus, o vakare juos įžiebia ir išeina į gatves. Šventė daug kuo primena Heloviną, kur vietoj žibintų naudojami moliūgai. Jaunimas žibintų naktį išeina į gatves tikėdamasis susirasti sau porą. Kiti dirba savotiškais porų sąvadautojais, piršliais. Tikima, kad tas, kuriam pavyksta suvesti porą, bus laimingas visus metus. Manoma, kad labiausiai sekasi poras supiršti piršliams su šviesiais žibintais.

Dar kartą su Naujais!





*Privaloma

*Privaloma (Nebus rodoma)