Archyvai

> Muzikos diena

Spalio 1 1975 m. UNESCO paskelbė spalio 1-ąją Tarptautine muzikos diena. Vienas iš šios šventės iniciatorių – kompozitorius Dmitrijus Šostakovičius.Šią dieną įvairiose šalyse rengiami geriausių šalies atlikėjų koncertai. Muzika žmonijoje gyvuoja nuo senovės. Tą rodo archeologiniai kasinėjimai, ant uolų aptikti piešiniai, kuriuose pavaizduoti žmonės su muzikos instrumentais. Muzika, kaip ir šokis, visų pirma, atsirado kaip dievų garbinimo priemonė. Senovės žmonės šokdavo pagal pirminę muziką aukodami dievams aukas. Dabar muzikos yra įvairiausių stilių, kiekvienas renkasi, kas jam patinka. Visais laikais aukštinama klasikinė muzika. Yra pastebėta, kad muzika turi įtakos žmonių ir sveikatai ir aktyvumui. Rytą patariama klausytis linksmos, greitos muzikos, kuri prižadintų, suteiktų energijos dienai. Vakare, kad geriau užmigtum – ramesnės lėtos muzikos. Pastebėta, kad muzika turi įtakos ir gyvuliams. Pvz., atliktas eksperimentas su karvėmis rodo, kad karvės, kurioms buvo duodama klausytis Mocarto, davė daugiau pieno. Psichologai teigia, kad muzika galima gydyti neurozę, depresiją, širdies ir kraujagyslių ligas, numalšinti skausmą. Klausom muzikos ir švenčiam.

> Šv. Jeronimas, Vertėjų diena

Rugsėjo 30 1991 m. Tarptautinė vertėjų federacija paskelbė rugsėjo 30-ąją Tarptautine vertėjų diena. Rugsėjo 30-oji – šv. Jeronimo varduvės. Šv. Jeronimas (347-420) pirmasis išvertė visą Bibliją į lotynų kalbą 406 m. Biblija – pati seniausia knyga. Pirmoji jos dalis (Senasis Testamentas) buvo parašytas hebrajų kalba. Antroji dalis (Naujasis Testamentas) – graikų kalba. Šv. Jeronimas gyveno atsiskyrėlio gyvenimą, studijavo Bibliją, išmoko hebrajų ir graikų kalbas. Jis laikomas vertėjų pradininku. Reklama: Vertėjų komanda

> Europos kalbų diena

Rugsėjo 26 Rugsėjo 26 dieną švenčiama Europos kalbų diena. Šios šventės metu Europos valstybėse organizuojami įvairūs renginiai, siekiant paskatinti kalbų mokymosi įvairovę, išugdyti pagarbą visoms Europos kalboms, regionų ir tautinių mažumų kalboms. Europos Taryba yra sukūrusi šešių lygių sistemą, kuri padeda įvertinti asmens gebėjimą suprasti, kalbėti ir rašyti užsienio kalba. Šiuos standartus pripažino pagrindinės Europos vertinimo institucijos, daugelis Europos valstybių ir Europos Sąjunga kaip dalį „Europaso“ programos, kuria siekiama palengvinti žmonėms sąlygas studijuoti ir dirbti užsienyje. Tokią retą progą būtina tinkamai pažymėti.

> Diena be automobilio

Rugsėjo 22 Pirmą kartą akcija „Mieste – be savo automobilio” buvo surengta Prancūzijoje 1998 m. 2000 m. tokai akcija jau surengta 760-yje Europos miestų. 2001 m. gruodžio 8 d. Berlyno Aplinkosaugos akademijoje buvo įvertinti pirmųjų akcijų ,,Mieste – be savo automobilio“ rezultatai ir pasirašyta visų šalių, dalyvaujančių šioje akcijoje, aplinkos ministrų deklaracija. Tarp šių šalių yra ir Lietuva. Nuo tada rugsėjo 22-oji paskelbta Tarptautine diena be automobilio. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai, patiems prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo. Lietuvos miestuose aplinka ypač užteršta nuo daugybės senų (10-15 m. senumo) automobilių. Be to, ne mažesnė problema ir eismo saugumas. Lietuvoje avarijose žūsta gerokai daugiau žmonių, nei kitose Europos šalyse. Žmonės raginami bent šią dieną mieste išsiversti be automobilio, ieškoti kitokių susisiekimo priemonių – eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu. Vilniuje rengiami pažintiniai žygiai dviračiais, riedučiais, laivu Nerimi. 2001 m. vasarą Vilniaus meras Artūras Zuokas, norėdamas paskatinti ekologišką transportą sostinėje, įvairiuose Vilniaus rajonuose sudarė sąlygas miestiečiams ir svečiams nemokamai važinėtis oranžiniais dviračiais. Deja, ne visi miestiečiai tokią idėją sutiko draugiškai – dviračiai buvo vagiami, daužomi. Patogu gerai atšvęsti. Reklama: http://www.padanguparduotuve.lt/

> Taikos diena

Rugsėjo 21 Jungtinių tautų organizacija paskelbė rugsėjo 21-ąją Tarptautine taikos diena (iki 2002 m. ši diena buvo minima trečią rugsėjo antradienį). Diena minima nuo 1981 metų. Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja rekomendavo visoms valstybėms šią dieną laikyti visuotine susitaikymo diena ir net karo metu šią dieną nutraukti karo veiksmus. Šiandien gera dienelė. Švenčiam!

> Ozono sluoksnio apsaugos diena

Rugsėjo 16 1985 m. Vienoje buvo pasirašyta konvencija dėl ozono sluoksnio apsaugos. O 1987 m. pasirašytas Monrealio protokolas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų. Konvenciją ir protokolą pasirašiusios šalys siekia bendradarbiauti ir kovoti už tai, kad alternatyviomis technologijomis būtų galima sumažinti neigiamą cheminių medžiagų poveikį, uždrausti tam tikrų medžiagų naudojimą. Ozono sluoksnis – tai atmosferos sluoksnis, juosiantis Žemę ir saugantis jos gyvybę nuo žalingo ultravioletinio spinduliavimo. Tad ozono sluoksnio apsaugos problema aktuali viso pasaulio šalims. Tuo turi rūpintis visi mokslininkai, ekologai, gamintojai. Tarptautinės ozono sluoksnio apsaugos dienos devizas: „Išsaugok dangų – apsaugok save – apsaugok ozono sluoksnį“. Mokslinių tyrimų duomenimis, mūsų planetos ozono sluoksnis naikinamas gamyboje naudojant chemines medžiagas, sudarytas iš chloro. Šios medžiagos plačiai naudojamos buityje, ūkyje. Gamybinės liekanos turi įtakos ozono sluoksnio mažėjimui ir žmonių sveikatai. Saugome Ozono sluoksnį.

> Demokratijos diena

Rugsėjo 15 Rugsėjo 15-ąją minima Tarptautinė demokratijos diena. Šios dienos tikslas – informuoti visuomenę apie pagrindines demokratines vertybes ir demokratijos būklę pasaulyje, skatinti dialogą ir toleranciją. Demokratija (iš graikų kalbos: valdanti liaudis) – tai valstybės valdymo forma, kai visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme. Demokratija plačiąja prasme – žmogaus laisvė išsakyti savo nuomonę. 2009 m. liepos mėnesį Lietuva tapo Demokratijų bendrijos Steigiamosios grupės nare. Ši bendrija skatina valstybes nares stiprinti nacionalines programas, skirtas demokratijai skleisti ir įtvirtinti, pasitelkiant sustiprintą dvišalį, regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą, atsižvelgiant į inovacijas ir geriausią praktiką. Demokratijų bendrija primena, kad demokratija yra visuotinė vertybė, pagrįsta laisvai reiškiama žmonių valia pasirinkti politines, ekonomines, socialines ir kultūrines sistemas bei visaverčiu dalyvavimu visose gyvenimo srityse. Demokratija, taika ir saugumas, vystymasis ir žmogaus teisės yra tarpusavyje susiję dalykai, kurie vienas kitą stiprina. Anot Demokratijos bendrijos, būtina, kad pilietinės visuomenės organizacijos veiktų atsakingai ir Tarptautinės demokratijos dieną keltų įvairioms piliečių grupėms, įskaitant marginalizuotus ir skurstančius žmones, rūpimus klausimus. Būkime demokratiški.

> Grožio diena

Rugsėjo 9 Tarptautinė grožio diena švenčiama Tarptautinio estetikos ir kosmetologijos komiteto SEDESKO iniciatyva, taip išaukštinant kosmetologijos galią. Diena minima nuo 1995 m. Kai kuriose pasaulio šalyse būtent šią dieną rengiami grožio konkursai ar net festivaliai. Už tai, kad visa kas gražu, būtų dar gražiau.

> Raštingumo diena

Rugsėjo 8 Šią dieną minimi ir pagerbiami tie, kurie atnešė pasauliui raštingumą ir visi mokytojai, kurie dabar moko kitus. Remiantis 2009 m. Jungtinių Tautų vystimosi programos pranešimu, 2009-aisiais didžiausias raštingumo lygis užfiksuotas Kuboje, Estijoje ir Latvijoje, kur 99,8 proc. vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi. Lietuvoje šis procentas siekia 99,7. Daugumoje Europos Sąjungos šalių, taip pat Amerikoje, šis rodiklis siekia 99,0 procento. Mažiausias raštingumas nustatytas Afrikos šalyse, ten jis siekia tik 23-29 proc. Raštingu vadinamas žmogus mokantis rašyti ir skaityti. Keliant aukštesnius reikalavimus, raštingas žmogus turi sugebėti suprasti bei įvairiose situacijose naudoti atspausdintus ir parašytus duomenis, gebėti rišliai bendrauti, skaičiuoti. Be to, kalbininkai pasakytų, kad raštingas žmogus turi sugebėti taisyklingai rašyti ir kalbėti Lietuvoje gan aukštas raštingumo lygis. Laistom.

> Mokslo ir žinių diena

Rugsėjo 1 Rugsėjo 1-oji – naujųjų mokslo metų pradžia visose Lietuvos mokymo įstaigose: pagrindinėse, vidurinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose. Šią dieną pirmaklasiai pirmą kartą išeina į mokyklą, tad jiems tai naujo patyrimo šventė. Kiti po vasaros atostogų susitinka bendramokslius: klasiokus ar kursiokus. Mokydamasis mokykloje vaikas užauga, subręsta, mokosi ne tik mokslo dalykų, bet ir bendravimo, gerų jausmų. Žmogus mokosi didžiąją savo gyvenimo dalį – vaikystę ir jaunystę. Taigi rugsėjo 1-oji tarsi viso gyvenimo šventė. Lietuvoje rugsėjo 1-oji iškilmingai pradėta švęsti nuo 1980-ųjų, kaip ir kitose Tarybų Sąjungos, kuriai Lietuva tuo metu priklausė, šalyse. Šią dieną mokiniai tradiciškai susirikiuoja, gėlių puokštėmis pasveikina mokytojus. Kodėl mokslo metai pradedami būtent rugsėjo 1-ąją? Ši tradicija į Rusiją, o vėliau ir į visas Tarybų Sąjungos šalis, atėjo iš Bizantijos, kur rugsėjo 1-oji buvo ir Naujųjų metų pradžia. Ten buvo manoma, kad būtent šią dieną Dievas pradėjo kurti pasaulį. 1492 m. caras Ivanas III-asis, vedęs paskutinę Bizantijos princesę, rugsėjo 1-ąją paskelbė Naujųjų metų pradžia. Tik 1700 m. Petro didžiojo įsakymu metų pradžia paskelbta sausio 1-oji. Beje, senovės Judėjoje rugsėjo 1-oji buvo švenčiama kaip diena, kai Išganytojas pirmą kartą kreipėsi į žmones. Rugsėjo 1-oji mokslo metams nuo seno buvo palanki ir todėl, kad šiuo metu ...