Archyvai

> Šv. Pauliaus atsivertimas

Sausio 25 Sausio 25 diena minmas Šv. Pauliaus atsivertimas. Pagal liturginį kalendorių yra minima pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingas atsivertimas. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomas apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu. Tai nėra privaloma bažnytinė šventė todėl žmonės tądien į bažnyčią neidavo. Tačiau ši diena ypatinga tuo, kad tą dieną visi įdėmiai stebėdavo orus. Tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu tądien saulėta, spėjama būsiant gražią vasarą ir gerus metus, jei debesuota – tais metais daug žmonių mirsią, jeigu lyja ar sninga, tąmet būsiąs didelis brangymetis, nes javai supus, o jei smarkus vėjas pučia, tarp žmonių galintys kilti dideli neramumai. Šiandien einam į bažnyčią. Grįžę - švenčiame.

> Šv. Vincento diena

Sausio 22 Katalikų šalyse švenčiama Šv. Vincento diena. Mes katalikai - švenčiam!

> Trys karaliai

Sausio 6 Sausio 6 - Trijų karalių šventė. Pasakojama, kad Betliejuje gimusį kūdikėlį Jėzų aplankė Trys karaliai. Iš tiesų jie nebuvo karaliai, galbūt tik nuo viduramžių jie taip buvo vadinami todėl, kad atkeliavo iš pasakiškai turtingų Rytų. Iš tiesų Kasparas, Melchioras ir Baltazaras buvo išminčiai, stebėję dangaus kūnų judėjimą. Netikėtai danguje sužibėjusi ryški žvaigždė sudrumstė šių vyrų ramybę, mat pranašystės skelbė, jog tokio šviesulio pasirodymas sutaps su Atpirkėjo atėjimu į žemę. Taigi išminčiai nutarė aplankyti Kūdikį ir išrinkę jam dovanas – aukso, smilkalų ir miros – leidosi į kelionę. Tūkstančius metų auksas, smilkalai ir mira simbolizavo prabangą, priklausančią dievams ir valdovams. Užmarštin nuėjo šimtmečiai, dulkėmis pavirto senovės civilizacijos, bet mira ir smilkalai vis dar yra labiausiai vertinami, prašmatniausi kvepalų komponentai, o auksas – prabangiausia jų pakuotė. Švenčiame kartu su Trim Karaliais Atpirkėjo atėjima į žemę.

> Penktoji Kalėdų diena

Gruodžio 29 Vakarų krikščionybėje – penktoji Kalėdų dieną. Maratonas tęsias!

> Žiemos saulėgrįža, Elnio devyniaragio šventė

Gruodžio 21 Gruodžio 21 – 24 dienomis būna trumpiausia žiemos diena ir ilgiausia naktis. Nuo šios akimirkos dienos jau pradeda ilgėti, todėl sakoma, kad saulė sugrįžta. Gruodžio 22 d. laikoma astronominės žiemos pradžia. Elnias devyniaragis lietuvių pagonių tikėjime – mėnulio simbolis. Nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties – 9 paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu. Elnias devyniaragis (mėnulis) vasarą eina žemai, tada trumpa naktis; žiemą jis eina aukštai, tada naktis ilga. Tokius vaizdinius galima rasti senose liaudies dainose. Pasakojama, kad baltas elnias išbėga per saulėgrįžą, o atbėga per Kalėdas. Taigi žiemos saulėgrįža iš tiesų buvo švenčiama iki Kalėdų. Kai kuriose dainose elnias ir kaip Saulės simbolis, atnešantis ant ragų saulę. Švenčiam, kaip paskutinę dieną savo gyvenime...

> Šviesos diena, Šv. Liucija

Gruodžio 13 Šiuo metu lietuviai nuo seno pradėdavo švęsti žiemos saulėgrįžą (tiksliai ta diena būna gruodžio 21 – 22 d). Šią dieną jau būdavo laukiama saulės sugrįžtant. Galima sakyti, kad nuo Šv. Liucijos dienos beveik nustoja trumpėti ir naktys dabar pačios ilgiausios, bet tamsiausios, todėl būdavo deginamos žvakės ar spingsulės. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su šv. Liucijos varduvėmis. Pasakojama, kad šv. Liucija (lot. „šviesa“) savo maldomis išgydžiusi sergančią motiną. Motinai pasveikus, jos abi pardavė visą savo turtą ir išdalino vargšams. Dėl tokio poelgio supyko Liucijos sužadėtinis ir paskundė ją teismui, kuris nuteisė Liuciją sudeginti ant laužo. Šv. Liucija dabar yra krikščioniškas šviesos simbolis. Nesibastom ilgomis, tamsiomis naktimis.

> Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo šventė

Gruodžio 8 Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventė švenčiama nuo 1854 m. gruodžio 8 d., kai popiežius Pijus IX paskelbė privaloma katalikiško tikėjimo tiesa Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmą. Anot jo, Mergelė Marija, kurią Dievas pasirinko savo vienatinio Dievo Sūnaus, Išganytojo motina, turėjo būti išvaduota nuo pirmųjų žmonijos tėvų padarytos nuodėmės, kuri yra paveldima ir vadinama gimtąja nuodėme. Šis teiginys įrodomas, remiantis Šventuoju Raštu. Jame rašoma, kad Dievo siųstas arkangelas Gabrielius kreipėsi į Mariją: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi“. Tai Marijos palaiminimas ir išvadavimas nuo pirminės nuodėmės. Šią dieną krikščionys džiaugiasi Marijai suteikta dovana ir garbina ją kaip Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus motiną, kuri sujungė žmones su Dangaus Tėvu. Tokiu būdu Marija tarsi atitaisė pirmosios moters Ievos nuodėmę. Kaip tokia proga nešvęsti?

> Šv. Ambraziejus

Gruodžio 7 Šv. Ambraziejus laikomas bažnytinės muzikos tėvu ir liturgijos reformatoriumi – sukūrė ne vieną garsų himną, įtraukė himnų giedojimą į bažnytines pamaldas. Būdamas Milano vyskupu jis pastatė krikštyklą, kuri primena didžiųjų tos epochos imperatorių mauzoliejus. Krikštui kaip naujam žmogaus užgimimui, dvasingumui vyskupas skyrė itin daug dėmesio. Šv. Ambraziejus gyveno 337–397 a. Už Ambraziejų!

> Šv. Mikalojus, Arklių diena

Gruodžio 6 Krikščionybėje arklių ir arklininkų globėjais laikomi Šv. Floras ir Šv. Lauras. Šv. Mikalojus laikomas keliauninkų globėju, tačiau būtent jo vardo diena paskelbta Arklių diena. Nuo neatmenamų laikų ir karuose ir darbuose ir šventadieniais lietuviai neapsieidavo be arklių. Anksčiau jis buvo laikomas šeimos maitintoju, su juo ardavo ir akėdavo, pjaudavo ir kuldavo, pasikinkę arklius važiudavo į turgų, bažnyčią ar aplankyti giminių. Šią dieną šeimininkai, atsidėkodami už jų sunkų darbą, į ėdžias įdėdavo geresnio pašaro, paberdavo avižų. Galima dakyti, kad dar viena vyrų diena :) Švenčiam!

> Šv. Barbora

Gruodžio 4 Gruodžio 4-oji – Šv. Barboros varduvės. Šv. Barbora laikoma globėja visų, kurie mirė ne sava mirtimi, t.y., per nelaimingą atsitikimą, ypač nuo gaisro. Taip pat tikima, kad jai meldžiantis apsisaugoma nuo žaibo, gaisrų. Anot legendos, Barbora buvusi Mažosios Azijos turtuolio Dioskuro dukra. Tėvas labai saugojo dukrą ir net uždarė bokšte, kad jos nesuviliotų nuolatiniai gerbėjai. Barbora įtikėjo, apsikrikštijo ir buvo už šį poelgį tėvo pasmerkta. Romėnų valdžia ją kankino ir nukirsdino tėvo kardu. Tikima, kad po jos mirties tėvą nutrenkė žaibas. Barbora vaizduojama su karūna ant galvos, su suknele ir ilgu apsiaustu. Dažniausiai ji kairėje rankoje laiko kalaviją, o dešinėje taurę arba palmės šakelę. Pagerbkime visus, kurie mirė ne sava mirtimi.