Archyvai

> Šv. Valentinas, Įsimylėjėlių diena

Vasario 14 Pasakojama, kad III a. Romoje gyveno vyskupas Valentinas, padėjęs mylimiesiems. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II-asis siekė suburti kuo didesnę kariuomenę, kad jie gintų imperiją. Kad savo tikslą pasiektų, jis netgi buvo išleidęs įsakymą, laikinai draudžiantį tuoktis, nes manė, kad šeimos vyras negali būti geras karys, nes jam svarbesnė jo šeima. Vyskupas Valentinas išklausydavo mylinčiųjų žmonių išpažintis ir prašymus slapčia juos sutuokti. Klaudijus II-asis, sužinojęs, kad vyskupas paslapčia sutuokia poras, jį suėmė ir nubaudė mirties bausme. Valentinas mirė vasario 14 dieną. Po kurio laiko Valentinas paskelbtas šventuoju. Vasario 14-osios šventė gali būti susijusi ir su senąja Romos švente – Luperkalijomis. Pagal to meto kalendorių vasaris buvo pavasario pradžia, o Luperkalijos – pavasario ir meilės šventė. Senovės Romoje jaunų vaikinų ir merginų gyvenimas buvo griežtai atskirtas, tačiau šios šventės metu senas paprotys leido susipažinti ir susidraugauti poroms. Luperkalijų išvakarėse vykdavo „Meilės loterijos“. Romos mergaičių vardai buvo surašomi ant popieriaus skiaučių ir sumetami į ąsočius. Kiekvienas jaunuolis traukdavo po vieną lapelį su vardu ir tapdavo tos merginos jaunikiu šventės metu, o kartais – ir visiems metams ar net gyvenimui. Nepamirškite pasveikinti savo antrąją pusę. Dovanos Valentino dienai rekomenduojame iš Breto.lt Užsisakykit gėles Valentino dienai su pristatymu iš julietrose.lt

> Ligonių diena

Vasario 11 Vasario 11-ąją pasauline ligonių diena paskelbė popiežius Jonas Paulius II 1992 m. gegužės 13 d. Nuo to laiko ši diena minima krikščioniškose šalyse. Lietuvos piliečių sveikata rūpinasi Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija. Ji įkurta dar 1918 m. balandžio mėn., kai Lietuva tapo nepriklausoma. Nuo 1920 metų Lietuvoje pradėta nemokamai gydyti vargšus savivaldybių ir kitose ligoninėse, nemokamai buvo gydomi visi mokyklų mokiniai. Nuo 1921 metų pradėtas nemokamas skiepijimas nuo užkrečiamųjų ligų. Gerinant sveikatos apsaugą daug įtakos turėjo nevyriausybinės organizacijos: medicinos draugijos, sąjungos, katalikų gydytojų korporacijos, katalikų blaivybės organizacijos ir kt. 1926 metais Seimui priėmus Ligonių kasų įstatymą, apsidraudę asmenys galėjo naudotis visapusišku nemokamu gydymu. Per Lietuvos okupaciją sveikatos apsaugos sistema gerokai keitėsi. Medikus Lietuvoje rengia dvi pagrindinės aukštosios mokyklos: Kauno medicinos universitetas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas. Jos yra išugdžiusios daugelį pasaulyje žinomų mokslininkų, gerų savo srities specialistų. Į sveikatą!

> Kovos su vėžiu diena

Vasario 4 Kasmet vasario 4-ąją Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šiais metais siekiama pasaulio valstybių, politikų, specialistų, visuomenės dėmesį atkreipti į vėžio profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, į neužkrečiamųjų ligų prevenciją, fizinio aktyvumo ir sveiko gyvenimo būdo įtaką, užkertant kelią pavojų žmogaus gyvybei keliantiems onkologiniams susirgimams. Pasaulio visuomenės sveikatos ekspertų duomenimis, fiziškai neaktyvus gyvenimas yra viena pagrindinių priežasčių, lemiančių apie 21–25 proc. susirgimų krūties ir storosios žarnos vėžiu, 27 proc. diabeto atvejų, 30 proc. širdies–kraujagyslių ligų planetoje. Riziką susirgti šiomis ligomis didina ir nesveika mityba, tabako ir alkoholinio vartojimas, stresas. Naujausiose PSO rekomendacijose teigiama, kad mažiausiai 150 min. per savaitę aktyvios fizinės veiklos tiems, kam daugiau nei 18 metų, sumažina riziką susirgti bet kuria neužkrečiamąja liga, netgi vėžiu. Vaikams nuo 5 iki 17 metų aktyviai sportuoti per savaitę reikėtų nemažiau nei 1 valandą. Pasaulio sveikatos organizacijos prognozės artimiausiems dešimtmečiams nėra optimistinės. PSO praneša, kad apie 20 mln. žmonių Žemės rutulyje šiandien serga onkologinėmis ligomis, o kiekvienais metais pasaulyje vidutiniškai apie 8 mln. žmonių miršta nuo šių susirgimų. Vėžys jau šiandien yra dažniausia mirties priežastis pasaulyje. PSO įspėja: jeigu nesiimsime jokių priemonių, 2020 m. vėžiu sirgs ...

> Pelkių diena

Vasario 2 Pasaulinė pelkių diena minima vasario 2 dieną. Tai diena, kurią 1971 m. Irano mieste Ramsare buvo pasirašyta Tarptautinės svarbos pelkių konvencija, skirta gamtos apsaugai ir protingam gamtinių išteklių naudojimui. Sutrumpintai ji vadinama Ramsaro konvencija. Mūsų krašte pasaulinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis paskelbtos penkios vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas. Minint Pasaulinę pelkių dieną, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nori atkreipti visuomenės dėmesį į vertingų pelkių apsaugą. Pelkės užima daugiau kaip 6 procentus mūsų šalies ploto. Dešimtis tūkstančių metų besiformuodamos pelkės sukaupė ir iki šiol saugo milžiniškus kiekius energijos. Durpėse sukaupta per augalus pasisavinta saulės energija, kiminų paklotėje – gėlo vandens atsargos. Be gausių gamtos išteklių pelkės suteikia „namus“ gausybei retų, įdomių augalų ir gyvūnų rūšių. Kai kurios rūšys – ypatingai retos. Siekiant atkurti pažeistą pelkių vandens režimą, išsaugoti unikalias augalų ir gyvūnų buveines, biologinę įvairovę, saugomose teritorijose vykdomi specialūs gamtotvarkos darbai. Dėl netinkamos žmogaus veiklos – sausinimo darbų, melioracijos – daugybė šlapžemių sunaikinta, pelkės pasausėjo. Jose susidarė palankesnės sąlygos medžiams augti, tad pelkių plynių plotai kasmet mažėja. Nepamirškime, jeigu miškai vadinami „Žemės plaučiais“, tai pelkės – „Žemės inkstais“, nes išvalo iš vandens toksines medžiagas, prieš tai, kai jis išteka į upes ir ežerus. Pagal Ramsaro ...

> Blogų minčių atsikratymo diena

Gruodžio 31 Gruodžio 31-oji vadinama Blogų minčių atsikratymo diena, mat įžengiant į Naujuosius metus visą blogį reikia palikti, kad jis nesektų iš paskos. Lietuvoje yra paprotys pririšus už virvės seną kelmą pertempti per visą kaimą (centrinę miesto gatvę), kad jis sugertų visą blogį, o po to sudeginti. O kaip Kalėdas ir Naujuosius metus švenčia įvairių tautų žmonės įvairiuose pasaulio kampeliuose? Kreivanosė raganiūkštė Italijoje šventės prasideda šv. Liucijos dieną, gruodžio 13-ąją. Tądien švenčiama Šviesos šventė. Gruodžio 24-ąją ateina Babo Natalė (Kalėdų senelio atmaina). Švenčių siautulys baigiasi Befanos – senutės raganos, vaikams atnešančios šokoladinių gardumynų – pasirodymu sausio 6-ąją. Italiukams sekasi – jie dukart gauna dovanų. Žinoma, jei tik vaikas buvo geras ir paklusnus, nes negeriems vaikams Befana į specialiai pakabintas kojinaites prikiša anglių. Šią raganą atsikišusiais dantimis ir lenkta nosimi, užsimaukšlinusią ant akių smailą kepurę, su ilgu apsiaustu ir skylėtomis kojinėmis, nuo stogo ant stogo keliaujančią pėsčiomis, ant šluotos arba raitą, rėksmingieji italai labai myli. Legenda pasakoja, kad į saulėtąją šalį ji pateko atsitiktinai, bet jai čia taip patiko, kad apsigyveno visam laikui. Turbūt visi esate girdėję, kad keistuoliai italai pro savo namų langus Naujųjų išvakarėse mėto senus daiktus? Italai būtent Befanos nurodymu atsikrato viso seno šlamšto – meta pro ...

> Kalėdos (antra diena)

Gruodžio 26 Lietuviai nuo seno švęsdavo saulės sugrįžimo šventę, pradėdami nuo gruodžio 13-osios (Šviesos dienos) iki saulės saulėgrįžos (tos akimirkos, kai būna ilgiausia naktis ir trumpiausia diena, o vėliau dienos pradeda ilgėti) – apie gruodžio 21-22 d. Tai tamsusis metų laikas, kurio metu buvo ruošiamasi saulės sugrįžtuvėms (Kalėdoms), dainuojamos kalendorinės dainos, žaidžiami žaidimai, pranašaujami orai, buriama, kokia sėkmė laukia kitais metais. Beje, šią šventę nuo seno šventė įvairios tautos. Pvz., Graikai šventė šviesos dievo Dionizo šventę, indoiranėnai – saulės dievo Mitros šventę, romėnai – Nenugalimos Saulės gimimo šventę. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, saulėgrįžos šventė sutapatinta su Jėzaus Kristaus gimimu. Manoma, kad Kalėda – moters pavidalo būtybė, vaizduojanti pačią saulę, kuri sugrįžta. Tai rodo ir apibūdinimas „auksiniai ratais (spinduliai), šilkų botagais (švelniai glostančiai šiluma)“. Įterpinį „lėliu“ kai kas sieja su lietuvių žiemos deive, vadinta Lada, Lela. Yra išlikę sakmių, pasak kurių, tuomet, kai baltas elnias išbėga iš miško, ateina Kalėdos. Elnias devyniaragis lietuvių pagonių tikėjime – mėnulio simbolis. Nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties – 9 paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu. Elnias devyniaragis (mėnulis) vasarą eina žemai, tada trumpa naktis; žiemą jis eina aukštai, tada naktis ilga. Taigi žiemos saulėgrįža iš tiesų buvo švenčiama iki Kalėdų. Didžioji metų šventė jau ...

> Kalėdos

Gruodžio 25 Kalėdos – kūdikėlio Jėzaus gimimo šventė. Tikinčio žmogaus sąmonėje tai yra sunkiai suvokiama paslaptis – Dievas, Visatos Kūrėjas, gimsta iš moters, kad paskelbtų žmonėms atpirkimo mokslą, kad padėtų jiems po žemės vargų vėl grįžti į dangaus rojų, iš kurio po pirmųjų tėvų nuopuolio jie buvo ištremti. Pasaulis iki šiol nuo Jėzaus gimimo skaičiuoja metus. Baigiasi jau antrasis tūkstantmetis, kai kalėdinio džiaugsmo paslaptį skelbia viso pasaulio bažnyčių varpai, kviesdami Kalėdų ryto Piemenėlių mišioms. Žmonės, tikėdami, kad žiemos laikotarpis nuo Kalėdų iki Trijų karalių (01 06) yra ypatingas, ilsėdavosi, nedirbdavo jokių darbų, baimindamiesi užsitraukti Dievo rūstybę. Moterys neverpdavo, laikydamos tai nuodėme. Jaunimas, susirinkęs į vienus namus, linksmindavosi. Iš senųjų istorijos šaltinių žinoma, kad dar XX a. pirmaisiais dešimtmečiais šis laikotarpis buvo švenčiamas kaip žiemos saulės grįžimo šventė. Mat gruodžio 24-ąją – pats trumpiausias šviesusis paros metas. Nuo gruodžio 25-osios saulė vėl ima kopti aukštyn į dangaus skliautą. Senoviniai Kalėdų papročiai Liaudiškuose Kalėdų papročiuose labai ryškus senųjų ūkinių metų užbaigimas ir bandymai iš įvairių reiškinių atspėti, kokie bus ateinantys metai. Savaime suprantama, kad žmogus siekdavo ir nulemti tų metų sėkmę sau, savo šeimai ir namams. Tai būdavo dviejų žemdirbio veiklos laikotarpių sandūra gamtos atgijimo taške. Darytina išvada, kad kaladė-blukas dar buvo žinoma XIX a. ...

> Šv. Kūčios

Gruodžio 24 Kūčios – šventė, kurios metu išsivaduojama iš tamsiojo meto. Ši šventė tapatinama ir su krikščioniškąja – kūdikėlio Jėzaus gimimo išvakarėmis. Kūčių ritualiniam valgymui nuo seno skirta ypač didelė reikšmė. Nemažiau svarbus būdavo ir ritualinės ugnies deginimas, kaimynų lankymas su susitaikymo viltimi, linkint jiems gero ateinančiais metais. Kalėdų papročiuose vienodai reikšmingos ir šventės išvakarės, vadinamoji Kūčių naktis, ir dvi dienas trunkanti pati Kalėdų šventė, ir visi šventvakariai (jaunimo vakarėliai) iki pat Trijų karalių. Kalbininkas K. Būga, remdamasis lyginamosios kalbotyros duomenimis, yra įrodęs, kad lietuvių protėviai žodį „kūčia“ per slavus iš senovės graikų yra pasiskolinę XII amžiuje. Tą pačią prasmę, kaip mūsų „kūčia“, turi graikų k. žodis „kukkia“. Tai patiekalas iš aguonų, kviečių, pupų, žirnių ar miežių, pasaldintų bičių medumi, ir, svarbiausia, skirtas į puotą pakviestoms protėvių vėlėms vaišinti. Tai aukos patiekalas, kuris paprastai suvalgomas pačių aukotojų. Kviečiai ir žirniai – svarbiausia kūčios sudedamoji dalis. Ilgainiui šio ritualinio patiekalo vardu imta vadinti ir toji diena, gruodžio 24-oji, kada kūčia valgoma. Kūčios – pasirengimas Kalėdoms ir išvakarių vakarienei, šventajam vakarui, kada valgomas ritualinis valgis „kūčia“. Sunkių darbų tą dieną nedirbama. Moterys tvarkydavosi namuose, ruošdavo valgius šventėms. Vyrai parūpindavo malkų, pašaro gyvuliams, aptvarkydavo kiemą, iškūrendavo pirtį, tais šiaudais, per kuriuos būdavo ...

> Tango diena

Gruodžio 11 Pasaulinė tango diena švenčiama kasmet gruodžio 11 dieną. Šią dieną gimė net dvi garsios tango žvaigždės – tango karaliumi tituluojamas Carlosas Gardelis (1890-1935) ir Julio De Caro (1899-1980). „Tango“ – lotyniškai reiškia „liečiu“. Tai aistringas moters ir vyro šokis, perteikiantis jausmus – geismą, pavydą, pyktį. Lietuvoje tango šokį išgarsino Anželikos Cholinos teatras ir Vilniaus Argentinietiško tango klubas. Apie tango pradininkus Carlosas Gardelis gimė Tulūzoje, Prancūzijoje. Jo tėvas nežinomas. Mama persikėlė su kelerių metų sūnumi gyventi į Argentiną. Gardelis muzikinę karjerą pradėjo dainuodamas liaudies dainas baruose ir vakarėliuose. 1917 metais įrašęs dainą „Mi Noche Triste“ („Mano liūdnoji naktis“) Carlosas Gardelis tapo tango canción (tango dainos) žanro pradininku. Gardelis gastroliavo ne tik visoje Pietų Amerikoje, bet ir garsiausiuose pasaulio miestuose: Barselonoje, Paryžiuje bei Niujorke. 1920-1940 metais Carlosas išgarsėjo kaip melancholiškųjų tango baladžių atlikėjas. Jis koncertavo garsiausiuose naktiniuose klubuose, filmavosi vaidybiniuose filmuose. 1935 m. birželio 24 d. Carlosas žuvo per netikėtą lėktuvo katastrofą Medeline (Kolumbijoje). Julio de Caro – muzikantas, smuikininkas, orkestro vadovas ir kompozitorius. Jis gimė Buenos Airėse, Argentinoje. Subūręs muzikantų sekstetą, 1924 metais Julio įrašė savo pirmuosius kūrinius, tarp kurių buvo ir du jo paties sukurti tango. Per 30 metų jis įrašė net 420 kūrinių. Paskui Julio de Caro perėjo ...

> Futbolo diena

Gruodžio 10 Manoma, kad futbolas atsirado dar senovės Egipte. Mokslininkai čia surado ne tik piešinių, kuriuose pavaizduotas žaidimas, bet ir pačių kamuolių. Yra žinių, kad kamuolį mušinėti kojomis mėgo dar prieš 2000 m. pr. m. e. gyvenę kinų kariai. Daugiau žinių apie futbolą pasiekia iš XII a. Anglijos. Tuomet futbolas buvo žaidžiamas Anglijos miestų turgaus aikštėse ar net siaurokose gatvelėse. Tuomet šis žaidimas buvo žaidžiamas be jokių griežtų taisyklių. Kamuolį buvo galima mušinėti kojomis, rankomis, galva; stverti jį iš kitų žaidėjų. Žaidimas buvo toks azartiškas, kad žaidėjai besivaikydami kamuolio nuversdavo turgaus palapines, paskui kamuolį griūdavo į upes... Miestiečiai baimingai traukdavosi į šalis. Tokie futbolo žaidėjai neretai būdavo mėlyni nuo sutrenkimų, pamuštomis akimis ir kojomis. Tuometinis keliautojas Gastonas de Fua yra pasakęs: „ir anglai tai vadina žaidimu? Tuomet ką jie vadina muštynėmis?“ Tuo metu dvasininkai ir prekybininkai reikalavo šį žaidimą uždrausti. 1313 m. karalius Edvardas uždraudė šį žaidimą žaisti Londone. Už tai žaidėjai galėjo patekti į kalėjimą. Tuomet žaidėjai persikėlė už miesto ribų. 1389 m. karalius Ričardas II uždraudė žaisti futbolą visoje karalystėje. Draudimas žaisti futbolą atšauktas tik 1592 m. Škotijoje ir 1603 m. Anglijoje. Panašūs žaidimai kamuoliu vykdavo ir kitų Europos miestų aikštėse. 1872 m. tarp Anglijos ir Škotijos rinktinių ...