Archyvai

> Mokslo diena taikai ir vystymuisi

Lapkričio 10 Nuo 2002 metų kasmet lapkričio 10-ąją UNESCO skatina visame pasaulyje minėti Pasaulinę mokslo dieną taikai ir vystymuisi. Ši diena skirta atkreipti visuomenės dėmesį į mokslo svarbą, supažindinti su mokslo naujovėmis, skatinti jaunimą domėtis mokslu, jo pasiekimais. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslų akademija šią dieną organizuoja mokslininkų, žiniasklaidos ir plačiosios visuomenės konferencijas, skirtas aptarti mokslo prioritetus, perspektyvas. Rengiamos atvirų durų dienos Lietuvos mokslų tyrimų institutuose ir aukštosiose mokyklose. Mes ne mokslininkai. Švenčiam!

> Miestų planuotojų diena

Lapkričio 8 Šią dieną, nuo 1949 m., daugiau nei trisdešimtyje šalių minima pasaulinė Urbanistikos arba Miesto planuotojų diena. Lietuvoje Miesto planuotojų diena minima Urbanistinio forumo išvakarėse, kuris šiemet kalbės apie besikeičiantį miestą: mažėjant gyventojų, didesnė plėtra vyksta miestų centruose, ieškoma aplinką tausojančių ir darnios plėtros sprendimų. Tai puiki galimybė daugiau dėmesio skirti miesto plėtrai, jų rūpesčiams ir naujoms galimybėms.

> Veganų diena

Lapkričio 1 Lapkričio 1-oji paskelbta Pasauline veganų diena. Veganai – žmonės, kurie maitinasi vien augalinės kilmės maistu. Nuo vegetarų jie skiriasi tuo, kad nevalgo netgi žuvies, kiaušinių, pieno. Jų maisto racioną sudaro vaisiai, uogos, daržovės, grūdai, riešutai, grybai. Tiesa, gydytojai diskutuoja apie tai, ar tokia mityba yra visavertė, jų manymu, veganams vertėtų vartoti įvairių maisto papildų, nors šie teigia, kad tai tikrai nereikalinga. Veganų nuomone, žmogus gali maitintis vien augaliniu maistu, nežudydamas gyvūnų. Jie smerkia ir gyvūnų žudymą dėl kailio ar odos, gyvūnų naudojimą laboratoriniams tyrimams. Veganai kovoja ir už gyvūnų teises – kad gyvūnai nebūtų kalinami už grotų bei naudojami įvairioms pramogoms (pvz., cirkui). Įdomu ar jie vartoja alkoholį?

> Helovinas (Halloween)

Spalio 31 Spalio 31 dieną, kuri daugelyje šalių (JAV, Airijoje, Anglijoje) įvardijama kaip visų Šventųjų dienos išvakarės, gatvėmis bastosi baidyklėmis ir siaubo filmų herojais persirengę vaikai, reikalaujantys pinigų arba saldainių, pjaustinėjami moliūgai ir šiaip smagiai leidžiamas laikas. Tiesa, Lietuvoje tokius vaizdus kol kas galima išvysti nebent prieš Helovino šventę televizijos rodomuose filmuose arba baruose bei naktiniuose klubuose, kurie jau nebe pirmus metus nepraleidžia progos pasipelnyti iš šios vakarietiškos tradicijos (pvz.: demonstruojama kaukolių kolekcija; šėlsta laumių karnavalas; vyksta Helovino madų demonstravimas, satanistų apeigos, „Drakulos kraujo“ degustacija; baro lankytojai geria iš taurės, pilnos nuodų; laimi negyvų gaidžių. Renginių metu vykstančioms loterijoms naudojamos „žalios“ gyvulių žarnos, „kraujo kisielius“, kraupiai išsišiepę moliūgai ir kt.). Šventės ištakos ir tradicijos Helovinas Lietuvoje sutinkamas ypač priešiškai, kadangi manoma, jog ši šventė kertasi su Vėlinėmis – mirusiųjų pagerbimo švente, kuomet nepriimtinas joks triukšmingumas, o reikalinga ramybė ir susikaupimas. Dažnai sakoma, kad tai – amerikietiška šventė. Tačiau taip manantieji klysta, nes pasirodo, kad mistiškų linksmybių šaknys – keltiškoje Airijoje. Istorikų nuomone, šiai tradicinei šventei pradžią davė Samhenas – senovės keltų genčių Naujieji metai, kurie buvo švenčiami lapkričio pirmąją. Buvo tikima, kad tą dieną visų per tuos metus mirusių žmonių sielos grįžta pas gyvuosius. Tiesa, kadaise visos šios klajojančios dvasios ...

> Žvynelinės diena

Spalio 29 Spalio 29-ąją minima pasaulinė žvynelinės diena. Pirmą šį diena paminėta 2004 m. spalio 29 d. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žvyneline sergančių žmonių problemas, jų gyvenimo kokybę ir socialinę izoliaciją. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, žvyneline (psoriaze) serga apie 125 mln. žmonių, tai yra, apie 4 proc. viso pasaulio gyventojų. Lietuvoje šia liga serga apie 3 proc. gyventojų. Žvynelinė yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuri sukelia nemalonios išvaizdos pleiskanojančius kūno odos, galvos plaukuotosios dalies ir nagų pažeidimus. Žvynelinė iki 15 proc. pažeidžia sąnarius – jie ištinsta, deformuojasi, todėl sergantįjį vargina skausmai, darosi sunku judėti. Ligai progresuojant, pacientai gali tapti neįgalūs. Sergančiajam žvyneline daug pinigų ten išleisti vaistams. Dalis jų yra kompensuojamieji. Už žmones sergančius šia liga.

> Jungtinių tautų organizacijos diena

Spalio 24 1945 m. spalio 24 d. buvo įkurta Jungtinių tautų organizacija. Tuomet organizacija turėjo 51 šalį narę. Šiuo metu organizacijos veikloje dalyvauja bemaž visos pasaulio šalys. Organizacija buvo įkurta po II-ojo pasaulinio karo, būtent todėl pagrindinis Jungtinių tautų organizacijos tikslas – bendradarbiaujant palaikyti pasaulyje taiką ir teikti humanitarinę pagalbą. Šią dieną pasaulyje rengiamos konferencijos, parodos, kuriose pristatomi Jungtinių tautų organizacijos pasiekimai. 1971 m. Generalinė asamblėja paskatino šią dieną minėti visose šalyse, kurios yra Jungtinių tautų organizacijos narės. Jungtinių tautų organizacija su daugybės kitų organizacijų pagalba kovoja už žmogaus teises, aplinkos apsaugą, rūpinasi, kaip sumažinti skurdą, remia karo pabėgėlius. Organizacija rengia kampanijas prieš nelegalų narkotikų platinimą ir vartojimą, terorizmą. Ji sprendžia daugybę bendrų visam pasauliui visuomeninių problemų, šalių tarpusavio nesutarimus. Į Jungtinių tautų organizacijos pasiūlymus atsižvelgia daugybės šalių valdžia. Jungtinių tautų organizacija yra įsteigusi daugybę tarptautinių švenčių ir minėtinų datų, skirtų visą pasaulį vienu metu švęsti reikšmingas datas ir rengti bendrus tarptautinius renginius. Už biurokratus!

> Informacinių technologijų plėtros diena

Spalio 24 1972 m. Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 24-ąją Pasauline informacinių technologijų plėtros diena. Šios dienos tikslas – informuoti visuomenę apie technologines naujienas, didinti vadinamąjį technologinį raštingumą, spręsti informacinių technologijų plėtros problemas. Lietuvoje 1994 m. buvo įkurta asociacija „Infobalt“, kuri tais pačiais metais surengė informacinių technologijų parodą „Infobalt 1994“. Asociacijos narės – Lietuvos informacinių technologijų ir telekomunikacijų įmonės, nuolat dalyvavusios kasmetinėje parodoje. Paroda būdavo rengiama spalio pabaigoje, neveltui ir Pasaulinės informacinių technologijų plėtros dienos metu. Deja, nuo 2009 m. parodos reikšmė susilpnėjo. Neaiški šventė. Švenčia.

> Statistikos diena

Spalio 20 Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja 2010 m. liepos 10 d. priėmė rezoliuciją, pagal kurią spalio 20-oji paskelbta Pasauline statistikos diena. Statistikos dieną mini ir švenčia daugiau nei 100 šalių statistikos tarnybos. Ši diena skirta oficialiosios statistikos pasiekimams ir reikšmei paminėti. Akcentuojamos pagrindinės vertybės, kuriomis vadovaujamasi rengiant oficialiąją statistiką. Tai – paslaugų kokybė, profesionalumas, duomenų patikimumas ir prieinamumas. Šiuolaikinei statistikai keliami vis aukštesni reikalavimai. Įvairių šalių organizacijos keičiasi duomenimis, patirtimi ir mokosi vienos iš kitų. Vienas iš svarbiausių uždavinių – užtikrinti statistinės informacijos kokybę, patikimumą ir viešumą. Be to, labai svarbu, kad informacija būtų lengvai pasiekiama visiems vartotojams. Dėl šios priežasties kuriamos bendros duomenų bazės, paieškos sistemos. Vienas iš pavyzdžių – Jungtinių Tautų statistikos skyriaus sukurta priėjimo prie duomenų sistema „UNdata“, apimanti 32 duomenų bazes, apie 60 milijonų įrašų. Į statistiką pradedama žvelgti ne tik nacionaliniu, bet ir globaliu mastu. Oficialioji statistika svarbi kiekvienai šaliai. Patikima ir objektyvi statistinė informacija leidžia įvertinti demografinę, socialinę ir ekonominę šalies padėtį ir raidą. Statistikai turi rengti ir teikti visuomenei aukštos kokybės statistinę informaciją, reikalingą priimant svarbius ir pagrįstus sprendimus. Nebūkime statistiniais Lietuviais.

> Maisto diena

Spalio 16 Pasaulinę maisto dieną švęsti pasiūlė Maisto produktų ir žemės ūkio organizacija (FAO Food and Agriculture Organisation). Šios organizacijos iniciatyvą palankiai priėmė ir patvirtino Jungtinių tautų organizacija. Šventę švenčiančios šalys užsibrėžė uždavinį kovoti su badu pasaulyje, plėsti žemės ūkį. Pasaulyje suskaičiuojama apie 800 mln. badaujančių žmonių. Trečiose pasaulio šalyse dėl maisto nepritekliaus vaikai užauga liesi ir psichiškai atsilikę. Alkanam vaikui sunku susikoncentruoti ir mokytis. Dėl neprivalgymo prastėja suaugusiųjų darbo kokybė, o tai stabdo ir visos šalies ekonomikos lygį. Šią dieną rengiamos nemokamo maitinimo, paramos akcijos, visuomenė plačiau informuojama apie skurdžiai gyvenančius žmones, kuriuos būtų galima paremti. Tarptautinės maisto dienos metu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį ir į sveiką mitybą. Sveikuolių klubai rengia sveiko maisto šventes. Jei galime paremkime skurdžiai gyvenančius žmones.

> Boso diena

Spalio 16 Boso dieną populiaru švęsti Amerikoje. Šią šventę pasiūlė Patricija Bays Haroski iš Ilinojaus valstijos. Spalio 16-ąją ji pasirinko todėl, kad ši diena – jos tėčio gimtadienis, o ji tuo metu dirbo tėčio įmonėje sekretore. Šventę ji įregistravo 1958 metais JAV Prekybos rūmuose. Šią dieną pasveikinkite savo viršininkus, iškrėskite jiems netikėtą staigmeną. Reikia elgtis taip, kad Boso diena netaptų bedarbio fiesta.