Archyvai

> Blogų minčių atsikratymo diena

Gruodžio 31 Gruodžio 31-oji vadinama Blogų minčių atsikratymo diena, mat įžengiant į Naujuosius metus visą blogį reikia palikti, kad jis nesektų iš paskos. Lietuvoje yra paprotys pririšus už virvės seną kelmą pertempti per visą kaimą (centrinę miesto gatvę), kad jis sugertų visą blogį, o po to sudeginti. O kaip Kalėdas ir Naujuosius metus švenčia įvairių tautų žmonės įvairiuose pasaulio kampeliuose? Kreivanosė raganiūkštė Italijoje šventės prasideda šv. Liucijos dieną, gruodžio 13-ąją. Tądien švenčiama Šviesos šventė. Gruodžio 24-ąją ateina Babo Natalė (Kalėdų senelio atmaina). Švenčių siautulys baigiasi Befanos – senutės raganos, vaikams atnešančios šokoladinių gardumynų – pasirodymu sausio 6-ąją. Italiukams sekasi – jie dukart gauna dovanų. Žinoma, jei tik vaikas buvo geras ir paklusnus, nes negeriems vaikams Befana į specialiai pakabintas kojinaites prikiša anglių. Šią raganą atsikišusiais dantimis ir lenkta nosimi, užsimaukšlinusią ant akių smailą kepurę, su ilgu apsiaustu ir skylėtomis kojinėmis, nuo stogo ant stogo keliaujančią pėsčiomis, ant šluotos arba raitą, rėksmingieji italai labai myli. Legenda pasakoja, kad į saulėtąją šalį ji pateko atsitiktinai, bet jai čia taip patiko, kad apsigyveno visam laikui. Turbūt visi esate girdėję, kad keistuoliai italai pro savo namų langus Naujųjų išvakarėse mėto senus daiktus? Italai būtent Befanos nurodymu atsikrato viso seno šlamšto – meta pro ...

> Kalėdos (antra diena)

Gruodžio 26 Lietuviai nuo seno švęsdavo saulės sugrįžimo šventę, pradėdami nuo gruodžio 13-osios (Šviesos dienos) iki saulės saulėgrįžos (tos akimirkos, kai būna ilgiausia naktis ir trumpiausia diena, o vėliau dienos pradeda ilgėti) – apie gruodžio 21-22 d. Tai tamsusis metų laikas, kurio metu buvo ruošiamasi saulės sugrįžtuvėms (Kalėdoms), dainuojamos kalendorinės dainos, žaidžiami žaidimai, pranašaujami orai, buriama, kokia sėkmė laukia kitais metais. Beje, šią šventę nuo seno šventė įvairios tautos. Pvz., Graikai šventė šviesos dievo Dionizo šventę, indoiranėnai – saulės dievo Mitros šventę, romėnai – Nenugalimos Saulės gimimo šventę. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, saulėgrįžos šventė sutapatinta su Jėzaus Kristaus gimimu. Manoma, kad Kalėda – moters pavidalo būtybė, vaizduojanti pačią saulę, kuri sugrįžta. Tai rodo ir apibūdinimas „auksiniai ratais (spinduliai), šilkų botagais (švelniai glostančiai šiluma)“. Įterpinį „lėliu“ kai kas sieja su lietuvių žiemos deive, vadinta Lada, Lela. Yra išlikę sakmių, pasak kurių, tuomet, kai baltas elnias išbėga iš miško, ateina Kalėdos. Elnias devyniaragis lietuvių pagonių tikėjime – mėnulio simbolis. Nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties – 9 paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu. Elnias devyniaragis (mėnulis) vasarą eina žemai, tada trumpa naktis; žiemą jis eina aukštai, tada naktis ilga. Taigi žiemos saulėgrįža iš tiesų buvo švenčiama iki Kalėdų. Didžioji metų šventė jau ...

> Kalėdos

Gruodžio 25 Kalėdos – kūdikėlio Jėzaus gimimo šventė. Tikinčio žmogaus sąmonėje tai yra sunkiai suvokiama paslaptis – Dievas, Visatos Kūrėjas, gimsta iš moters, kad paskelbtų žmonėms atpirkimo mokslą, kad padėtų jiems po žemės vargų vėl grįžti į dangaus rojų, iš kurio po pirmųjų tėvų nuopuolio jie buvo ištremti. Pasaulis iki šiol nuo Jėzaus gimimo skaičiuoja metus. Baigiasi jau antrasis tūkstantmetis, kai kalėdinio džiaugsmo paslaptį skelbia viso pasaulio bažnyčių varpai, kviesdami Kalėdų ryto Piemenėlių mišioms. Žmonės, tikėdami, kad žiemos laikotarpis nuo Kalėdų iki Trijų karalių (01 06) yra ypatingas, ilsėdavosi, nedirbdavo jokių darbų, baimindamiesi užsitraukti Dievo rūstybę. Moterys neverpdavo, laikydamos tai nuodėme. Jaunimas, susirinkęs į vienus namus, linksmindavosi. Iš senųjų istorijos šaltinių žinoma, kad dar XX a. pirmaisiais dešimtmečiais šis laikotarpis buvo švenčiamas kaip žiemos saulės grįžimo šventė. Mat gruodžio 24-ąją – pats trumpiausias šviesusis paros metas. Nuo gruodžio 25-osios saulė vėl ima kopti aukštyn į dangaus skliautą. Senoviniai Kalėdų papročiai Liaudiškuose Kalėdų papročiuose labai ryškus senųjų ūkinių metų užbaigimas ir bandymai iš įvairių reiškinių atspėti, kokie bus ateinantys metai. Savaime suprantama, kad žmogus siekdavo ir nulemti tų metų sėkmę sau, savo šeimai ir namams. Tai būdavo dviejų žemdirbio veiklos laikotarpių sandūra gamtos atgijimo taške. Darytina išvada, kad kaladė-blukas dar buvo žinoma XIX a. ...

> Šv. Kūčios

Gruodžio 24 Kūčios – šventė, kurios metu išsivaduojama iš tamsiojo meto. Ši šventė tapatinama ir su krikščioniškąja – kūdikėlio Jėzaus gimimo išvakarėmis. Kūčių ritualiniam valgymui nuo seno skirta ypač didelė reikšmė. Nemažiau svarbus būdavo ir ritualinės ugnies deginimas, kaimynų lankymas su susitaikymo viltimi, linkint jiems gero ateinančiais metais. Kalėdų papročiuose vienodai reikšmingos ir šventės išvakarės, vadinamoji Kūčių naktis, ir dvi dienas trunkanti pati Kalėdų šventė, ir visi šventvakariai (jaunimo vakarėliai) iki pat Trijų karalių. Kalbininkas K. Būga, remdamasis lyginamosios kalbotyros duomenimis, yra įrodęs, kad lietuvių protėviai žodį „kūčia“ per slavus iš senovės graikų yra pasiskolinę XII amžiuje. Tą pačią prasmę, kaip mūsų „kūčia“, turi graikų k. žodis „kukkia“. Tai patiekalas iš aguonų, kviečių, pupų, žirnių ar miežių, pasaldintų bičių medumi, ir, svarbiausia, skirtas į puotą pakviestoms protėvių vėlėms vaišinti. Tai aukos patiekalas, kuris paprastai suvalgomas pačių aukotojų. Kviečiai ir žirniai – svarbiausia kūčios sudedamoji dalis. Ilgainiui šio ritualinio patiekalo vardu imta vadinti ir toji diena, gruodžio 24-oji, kada kūčia valgoma. Kūčios – pasirengimas Kalėdoms ir išvakarių vakarienei, šventajam vakarui, kada valgomas ritualinis valgis „kūčia“. Sunkių darbų tą dieną nedirbama. Moterys tvarkydavosi namuose, ruošdavo valgius šventėms. Vyrai parūpindavo malkų, pašaro gyvuliams, aptvarkydavo kiemą, iškūrendavo pirtį, tais šiaudais, per kuriuos būdavo ...

> Tango diena

Gruodžio 11 Pasaulinė tango diena švenčiama kasmet gruodžio 11 dieną. Šią dieną gimė net dvi garsios tango žvaigždės – tango karaliumi tituluojamas Carlosas Gardelis (1890-1935) ir Julio De Caro (1899-1980). „Tango“ – lotyniškai reiškia „liečiu“. Tai aistringas moters ir vyro šokis, perteikiantis jausmus – geismą, pavydą, pyktį. Lietuvoje tango šokį išgarsino Anželikos Cholinos teatras ir Vilniaus Argentinietiško tango klubas. Apie tango pradininkus Carlosas Gardelis gimė Tulūzoje, Prancūzijoje. Jo tėvas nežinomas. Mama persikėlė su kelerių metų sūnumi gyventi į Argentiną. Gardelis muzikinę karjerą pradėjo dainuodamas liaudies dainas baruose ir vakarėliuose. 1917 metais įrašęs dainą „Mi Noche Triste“ („Mano liūdnoji naktis“) Carlosas Gardelis tapo tango canción (tango dainos) žanro pradininku. Gardelis gastroliavo ne tik visoje Pietų Amerikoje, bet ir garsiausiuose pasaulio miestuose: Barselonoje, Paryžiuje bei Niujorke. 1920-1940 metais Carlosas išgarsėjo kaip melancholiškųjų tango baladžių atlikėjas. Jis koncertavo garsiausiuose naktiniuose klubuose, filmavosi vaidybiniuose filmuose. 1935 m. birželio 24 d. Carlosas žuvo per netikėtą lėktuvo katastrofą Medeline (Kolumbijoje). Julio de Caro – muzikantas, smuikininkas, orkestro vadovas ir kompozitorius. Jis gimė Buenos Airėse, Argentinoje. Subūręs muzikantų sekstetą, 1924 metais Julio įrašė savo pirmuosius kūrinius, tarp kurių buvo ir du jo paties sukurti tango. Per 30 metų jis įrašė net 420 kūrinių. Paskui Julio de Caro perėjo ...

> Futbolo diena

Gruodžio 10 Manoma, kad futbolas atsirado dar senovės Egipte. Mokslininkai čia surado ne tik piešinių, kuriuose pavaizduotas žaidimas, bet ir pačių kamuolių. Yra žinių, kad kamuolį mušinėti kojomis mėgo dar prieš 2000 m. pr. m. e. gyvenę kinų kariai. Daugiau žinių apie futbolą pasiekia iš XII a. Anglijos. Tuomet futbolas buvo žaidžiamas Anglijos miestų turgaus aikštėse ar net siaurokose gatvelėse. Tuomet šis žaidimas buvo žaidžiamas be jokių griežtų taisyklių. Kamuolį buvo galima mušinėti kojomis, rankomis, galva; stverti jį iš kitų žaidėjų. Žaidimas buvo toks azartiškas, kad žaidėjai besivaikydami kamuolio nuversdavo turgaus palapines, paskui kamuolį griūdavo į upes... Miestiečiai baimingai traukdavosi į šalis. Tokie futbolo žaidėjai neretai būdavo mėlyni nuo sutrenkimų, pamuštomis akimis ir kojomis. Tuometinis keliautojas Gastonas de Fua yra pasakęs: „ir anglai tai vadina žaidimu? Tuomet ką jie vadina muštynėmis?“ Tuo metu dvasininkai ir prekybininkai reikalavo šį žaidimą uždrausti. 1313 m. karalius Edvardas uždraudė šį žaidimą žaisti Londone. Už tai žaidėjai galėjo patekti į kalėjimą. Tuomet žaidėjai persikėlė už miesto ribų. 1389 m. karalius Ričardas II uždraudė žaisti futbolą visoje karalystėje. Draudimas žaisti futbolą atšauktas tik 1592 m. Škotijoje ir 1603 m. Anglijoje. Panašūs žaidimai kamuoliu vykdavo ir kitų Europos miestų aikštėse. 1872 m. tarp Anglijos ir Škotijos rinktinių ...

> Nobelio diena

Gruodžio 10 Privatų Nobelio fondą įkūrė žymus mokslininkas Alfredas Nobelis. 1896 metais gruodžio 10 d. mokslininkas mirė, palikęs testamentą, kaip turi būti skirstomos jo lėšos. Jis nurodė kasmet įsteigti penkias Nobelio premijas – po vieną už fizikos, chemijos, literatūros, medicinos ir taikos srities pasiekimus. Nobelio premijas skiria atskiros institucijos, kurias fondas tik kontroliuoja. Kasmet Švedijoje, Stokholme, už žymiausius mokslo pasiekimus teikiamos Nobelio premijos. Be rimtų Nobelio premijų vėliau pradėtos rengti ir nerimtos Ig Nobel. Šios nominacijos skiriamos už keistus ar praktiškai nenaudingus atradimus. 2001 m. Ig Nobel premija suteikta ir lietuviui Viliumui Malinauskui už sovietinių figūrų parką, kurį jis įkūrė Druskininkų rajone, Grūte. Tai pavadinta keistu Taikos srities atradimu. Švenčiam per daug nesigilindami! Reklama: Kokybiški katilai

> Žmogaus teisių diena

Gruodžio 10 Nuo 1950 metų Jungtinių Tautų Organizacija gruodžio 10-ąją skatina valstybes minėti Žmogaus teisių dieną. Lietuvoje žmogaus teisės saugomos, remiantis Jungtinių Tautų Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija. Nuo 1989 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje įkurta Žmogaus teisių asociacija. Tai ne vyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija, kurios veikla grindžiama Baigiamuoju Helsinkio Aktu, Visuotine žmogaus teisių deklaracija ir kitais tarptautiniais bei šalies žmogaus teisių dokumentais. Švenčiam ir saugom vieni kitų teises. Reklama: http://www.n5.lt/paslaugos/dokumentu-naikinimas/

> AIDS diena

Gruodžio 1 Gruodžio 1 d. – pasaulinė kovos su AIDS diena. 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenimą. Sergančių AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje irgi daugėja, todėl reikia susirūpinti brangiausiu žmogaus turtu – gyvybe. Esama įvairių teorijų, iš kur atsirado šis virusas, tačiau labiausiai pagrįsta yra ta, kad Afrikoje, žmonės, gerdami beždžionių kraują, užsikrėtė beždžioniška liga, kuri mutavo ir tokiu būdu atsirado ŽIV. Šiuo metu ŽIV yra dviejų tipų: ŽIV-1, paplitęs Afrikoje, ir ŽIV-2 – Europoje. Vienas nuo kito truputį skiriasi tuo, kad ŽIV-2 klinikiniai požymiai nėra tokie baisūs kaip afrikietiško ŽIV. Virusas, pažeisdamas imuninę sistemą, per kelerius metus sukelia AIDS, o žmonės miršta nuo peršalimo, plaučių uždegimo, išsekimo, gripo ir kitų ligų, nes organizmas tampa joms neatsparus. ŽIV užsikrečiama trimis būdais: per kraują, lytiniu būdu ir per motinos pieną. Užsikrėtimo tikimybė lytiškai yra nuo 1 iki 10 procentų. Užsikrečiama, kai sergama lytinėmis infekcijomis, nes tada lytinių organų oda būna labai pažeidžiama. Taip pat labai nemaža tikimybė užsikrėsti analinio akto metu. Šimtaprocentinė tikimybė užsikrėsti ŽIV yra per kraują. Perpilant kraują, būtina jį ...

> Televizijos diena

Lapkričio 21 Pasaulinė televizijos diena pradėta švęsti nuo 1997 m., Generalinės asamblėjos sprendimu. Vaikiško pasakojimo veikėjas Karslonas nustemba, išvydęs „kalbančią dėžę“ – „o kur gi jo kūnas, kojos?“ Vaikams tai tik sukelia juoką, nes Karlsonas, skirtingai nuo jų nežino, kas yra televizorius. Dabar jau nieko nenustebinsi televizoriumi. Tai kasdien naudojamas daiktas, per kurį sužinome karščiausias naujienas, žiūrime laidas ir filmus. Tačiau pažiūrėkime į televizijos istoriją, kuri tuo metu atrodė didžiulis stebuklas. Buvo net tokių žmonių, kurie iš nežinojimo televiziją laikė „velnio daiktu“. Keletas datų iš televizijos istorijos 1923 m. Vladimiras Zvorykinas (rusų kilmės amerikietis) išrado ikonoskopo kamerą ir kineskopo vamzdį, kurie naudojami televizoriuje. 1926 m. škotas J. Bairdas pademonstravo elektromechaninę televizijos sistemą. Bell Labs perduoda televizijos pagalba kino filmą. 1927 m. 21 metų amerikiečių inžinierius P.T. Farnsworthas sukūrė pirmąją visiškai elektroninę televizijos sistemą. 1929 m. Londone atidaryta pirmoji televizijos studija. 1931 m. Elektroninės televizijos transliacijos pradėtos Los Andžele ir Maskvoje. 1937 m. BBC pradeda reguliariai transliuoti televizijos programas. 1938 m. Firma „Du Mont“ pradeda prekiauti pirmuoju buitiniu elektroniniu televizoriumi. 1950 m. Pradėtos spalvotos televizijos transliacijos. 1957 m. Televizija pradėta transliuoti Lietuvoje. 1975 m. Lietuvoje pradėtos spalvotos televizijos transliacijos. Švenčiame prie televizoriaus.