Archyvai

> Žalgirio mūšio diena

Liepos 15 1410 m. liepos 15 d. Vytauto ir Jogailos vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė sumušė Vokiečių ordino kariuomenę. Šis mūšis nulėmė vokiečių ordino galybės galą. Mūšis įvyko dabartinėje Lenkijos teritorijoje, į pietvakarius nuo Olštyno, prie Griunvaldo (lietuviškai „Žaliagiris“) kaimelio, tad lietuviai šį mūšį vadina Žalgirio mūšiu, vokiečiai ir kitų vakarų Europos šalių žmonės – Tannenbergo mūšiu (lietuviškai „Eglių kalno“). Kryžiuočiai tą dieną turėjo iš viso 32 000 karių, Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė – 51 000. Nepaisant to, vokiečiai buvo daug geriau ginkluoti. Dauguma lietuvių ir lenkų pėstininkų buvo ginkluoti vėzdais. Kryžiuočiai turėjo apie 100 patrankų. Kryžiuočių kariuomenėje be vokiečių buvo anglų, prancūzų, vengrų, austrų, bavarų, tiuringiečių, čekų, liuksemburgiečių, flamandų, olandų. Manoma, kad Lietuvos-Lenkijos kariuomenei pavyko sutriuškinti vokiečių kariuomenę, suvaidinus, jog traukiasi (o gal iš tiesų aplinkybės vertė trauktis ir taip padėjo). Tuomet vokiečių kariuomenė išsisklaidė ir tapo labiau pažeidžiama. Sunku surasti geresnę šventę.

> Durbės mūšis

Liepos 13 1260 metais, prie Durbės ežero (netoli Liepojos), įvyko Durbės mūšis, kuriame žemaičiai, kuršiai ir estai sutriuškino Livonijos ordino pajėgas. 1944 metais, šia diena, Raudonoji armija užėmė Vilnių. Gera, tačiau kartu ir bloga diena. Švenčiam!

> Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Liepos 12 Pirmajai kadencijai prisiekė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji tapo pirmąja moterim prezidente Lietuvoje. Jokių komentarų...

> 7 broliai miegantys

Liepos 10 Liepos 10-os rytą danguje trumpam pasirodo Sietynas, sudarytas iš septynių žvaigždžių. Jos, greičiausiai, ir vadinamos tais broliais, pranašaujančiais lietų arba sausrą. 7 broliai miegantys liaudyje siejami su lietingu vasaros periodu. Mūsų protėviai tikėjo, kad, jei šią dieną be perstojo lyja, tai lietus lis ir dar septynias dienas, o gal ir septynias savaites, vadinamas septyniais broliais miegančiais ar „myžniais“. Jei šią dieną iš viso nelyja, irgi nėra gerai, gresia sausra. Manyta, kad tokiu atveju derlius bus mažas. Krikščionybės istorijoje užfiksuotas įvykis, kai apie 161-180 m. septyni broliai ir jų motina buvo nukankinti už Kristaus tikėjimo išpažinimą. Taigi krikščionys 7 brolius miegančius sieja su šiuo faktu. Patikrinkime senolių išmintį.

> Vytautas sugrįžo į Lietuvą

Liepos 9 Vytautas sugrįžo į Lietuvą. 1384 m. Jogailai pasiūlius Vytautui sugrąžti į tėvoniją, liepos 9 Vytautas sudegino tris kryžiuočių pilis ir grįžo į Lietuvą. Už grįžtančius emigrantus!

> Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena

Liepos 6 Liepos 6 – ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną. Ta proga norėtųsi atsigręžti į prieštaringus istorjos vingius ir prisiminti pirmąjį ir vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą – asmenybę, pranokusią savo epochą politine strategija, mentalitetu, dvasine jėga… Taigi žiupsnelis kontraversiškų Lietuvos istorijos nuotrupų… Istorikai spėja, kad Lietuvos valstybė jau buvo sukurta ir vieno valdovo sujungta dar prieš pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą. Deja, tik apie jį turima tikslių istorijos duomenų. Istorijos šaltiniuose jis vadinamas Mindaugu Išmintinguoju. Nesunku atspėti, kodėl lietuviai jam suteikė tokį garbingą vardą – jis tuo metu (XIII a. pradžioje) sugebėjo vykdyti tokią lanksčią politiką, kuri niekais pavertė begales Kryžiuočių ordino planų. Labai reikšmingas Mindaugo politikos žingsnis – krikščionių tikėjimo priėmimas 1251 m. kovo 1 d. (data spėjama). Tada Livonijos ordino magistras iškilmingai pakrikštijo Mindaugą su žmona Morta ir dviem sūnumis Rukliu ir Rupeikiu bei daugeliu karių. Valdovui priėmus krikštą, 1251 metai, kai kurių istorikų nuomone, laikytini Lietuvos krikšto pradžia. Taigi Mindaugas yra ne tik valstybės suvienytojas, bet ir krikštytojas. Mokykliniuose vadovėliuose teigiama, kad Lietuvos krikštytoju laikomas didysis kunigaikštis Jogaila, o krikšto data – 1387 metai. Apsikrikštijęs Mindaugas pastatė savo valstybės sostinėje Vilniuje pirmąją Katedrą, kurios liekanų prieš keletą ...

> Lietuvos pasieniečių diena

Birželio 29 1922 m. sausio 26 d. Lietuvos krašto apsaugos ministras Jonas Šimkus pasirašė įsakymą kariuomenei, kuriame buvo įteisinta Pasienio pulko šventė – birželio 29 d. Dabar Pasieniečių diena tapo profesine Lietuvos pasieniečių švente. Šią dieną Lietuvos Prezidentas ir Vidaus reikalų ministras įteikia apdovanojimus nepriekaištingai tarnaujantiems ir pasižymėjusiems pasieniečiams. Vilniuje ir miestuose, kuriuose yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos, rengiami šventiniai renginiai. Nepadaugink pasienyje, nes priešas klastingas! Reklama: Pilingas

> Pasirodė litai

Birželio 25 1993 metais apyvartoje pasirodė mūsų mylimi litai, kurie pakeitė vadimanuosius talonus. Kad turėtume daug litų!

> Joninės (Rasos)

Birželio 24 Kasmet apie birželio 22 – 24 d. Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, sumistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga. Lietuviai šią naktį švęsdavo Rasų šventę. Vėliau, į Lietuvą atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su Šv. Jono varduvėmis. Birželio 24 d. išvakarėse moterys nuo seno rinkdavo įvairiausias gydančias žoleles, nes tikėta, kad šios dienos vakarą surinktos žolelės įgyja ypatingų gydymo galių. Vėliau iš žolelių verdama arbata, jomis apkaišomos palubės, įmetama į tvartus, kad gyvuliai būtų sveiki. Šis moterų veiksmas vadintas kupoliavimu. Netekėjusios merginos šį vakarą apsivilkdavo baltais lino drabužiais ir dainuodamos eidavo į pievas pinti vainikų. Vainiką jos pindavo iš devynių arba dvylikos skirtingų žydinčių žolynų. Nusipintais vainikais merginos pasipuošdavo galvas, o vėliau iš jų spėdavo ateitį. Manyta, kad šią naktį stebuklinga ir rasa. Jos surinkus reikia duoti karvėms, kad būtų pieningos, pabarstyti į daržus, kad būtų derlingi, kad neželtų piktžolės. Buvo tikima, kad ūkininkas sulauks gero derliaus, jei šią naktį apibėgs savo laukus ir nuogas pasivolios rasoje. Šią naktį buvo garbinama saulė. Jai dėkojama už šilumą, šviesą, prašoma jos kuo daugiau šviesti. Naktį ant aukštos kalvos buvo sukuriamas didelis laužas. Buvo manoma, kad kuo toliau apšvies laukus, tuo didesnis bus rudenį derlius. Kaip rasti paparčio žiedą? Visiems gerai ...

> Birželio sukilimo diena

Birželio 23 1941 m. birželio 22-28 d. vyko ginkluotas lietuvių sukilimas prieš raudonuosius okupantus. Sukilėliai sudarė Lietuvos Laikinąją vyriausybę, kuri 1941 m. birželio 23 d. Deklaracija paskelbė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Per Kauno radiofoną paskelbtas Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas ir Lietuvos Laikinosios vyriausybės sudėtis. Už Lietuvą!