Archyvai

> Šv. Florijonas, Gaisrų sergėtojo diena

Gegužės 4 Šv. Florijono diena Lietuvoje buvo minima iki II-ojo Pasaulinio karo, o atkūrus nepriklausomybę ji vėl tapo ugniagesių ir gelbėtojų profesine švente. Pasakojama, kad Florijonas buvęs Romos imperijos kariuomenės raštininkas. Sužinojęs, kad iš jo gimtojo miestelio ketinama į vergiją paimti kelias dešimtis vaikų, jis apie tai pranešė jų tėvams. Dėl to buvo pasmerktas mirti. Prieš mirtį jį daug kankino, o po to, po kaklu parišę girnapusę, nuskandino upėje visiems miestelio gyventojams matant. Florijono kūną upės krante rado viena našlė ir padedant miestelėnams jį palaidojo. Šalia jo kapo buvo įkurta vaikų prieglauda. Viduramžiais Florijonas buvo paskelbtas šventuoju, žmonių gelbėtoju nuo stichinių nelaimių ir gaisrų. Lietuvoje nuo seno tikima, kad Šv.Florijonas sergsti nuo gaisrų. Jo skulptūros buvo statomos miestelių centruose. Ypač jų daug Žemaitijos miestuose (Plungėje, Plateliuose ir kt.). Šią dieną Vilniuje rengiami gaisrininkų pasirodymai, orkestrų koncertai. Atsargiai su ugnimi, nes gaisrininkai pramogauja

> Lietuva įstojo į Europos Sąjungą

Gegužės 1 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Europos Sąjunga – tai Europos šalių sąjunga, į kurią susibūrusios šalys siekia kartu palaikyti taiką ir gerovę. Šalys narės yra įsteigusios bendras institucijas, kurioms perduoda dalį savo suvereniteto, kad visoms šalims rūpimi klausimai būtų sprendžiami kartu demokratiškai. Europos integracijos idėją pirmasis iškėlė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Reoberas Šumanas 1950 m. Pirmasis Europos Sąjungos šešetukas buvo sukurtas 1951 m., kai buvo pasirašyta sutartis apie Europos susijungimą. Pirmosios sąjungos šalys: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija. Europoje gyvena daugybė skirtingų tautų, kalbančių skirtingomis kalbomis, besilaikančių skirtingų vertybių. Europos Sąjunga gina visų tautų vertybes, saugo jų išskirtinumą, skatina bendradarbiavimą. Už Europos sąjungą!

> Medicinos darbuotojų diena

Balandžio 27 Šventė minima balandžio 27 diena. Šventė Lietuvoje pradėta minėti nuo 2004 m. LR Sveikatos apsaugos ministro Juozo Oleko iniciatyva. Jis pasiūlė šia diena papildyti Atmintinų dienų sąrašą. Balandžio 27–oji pasirinkta todėl, kad 1918 metų balandžio 27 dieną Lietuvos Respublikos valstybės taryba sudarė Sveikatos komisiją. Šią dieną rengiami medikų susibūrimai, konferencijos, dalijamasi darbo patirtimi. Medicina visagalė. Kaip ir pinigai! Švenčiam.

> Daržų diena, šv. Morkus

Balandžio 25 Balandžio 25 Daržų diena. Nuo senų šią dieną senovės lietuviai pradėdavo dirbti daržus. Pirmiausia tradiciškai būdavo sėjamos morkos. Morkų lysvių gale būdavo įbedamas kuolas, kad morkos augtų tiesios ir didelės. Atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su Šv. Morkaus varduvėmis. Šv. Morkus – vienas iš Naujojo Testamento Evangelijų rašytojų. Pasakojama, kad jis buvęs apaštalo Petro palydovas ir vertėjas. Jis krikštijęs pagonis, buvo persekiojamas ir už tai nužudytas. Liaudyje gyvos sakmės apie šv. Morkų: vieną kartą mergelė Marija sijojusi miltus ir iš jos sietą pavogęs velnias. Marija siuntusi Morkų sieto grąžinti. Morkus susipešęs su velniais, o sietą švystelėjęs iki dangaus. Dabar tas sietas šviečia nakčia (Sietynu liaudiškai vadinamas Tauro žvaigždynas). Tokia sakme Šv. Morkaus diena tarsi susiejama su Daržų diena, sėja. Kad morkos būtų tiesios!

> Dvišalė sutartis su Kinija

Balandžio 22 1992 metais Lietuva ir Kinija pasirašė pirmąją dvišalę valstybinę sutartį. Geriau pirkti kinų pagamintas prekes nei skelbti karą Kinijai. Už Kinus!

> Prasidėjo pokario trėmimas

Balandžio 21 1945 metais prasidėjo pirmasis pokario trėmimas. Už tremtinius!

> Pasaulinė hemofilijos diena

Balandžio 17 Balandžio 17-ąją minima Pasaulinė hemofilijos diena. Ši diena skirti informuoti visuomenę apie kraujo krešėjimo ligą - hemofiliją, gerinti sergančiųjų šia liga gyvenimo kokybę, skatinti juos gyventi pilnavertį gyvenimą. Hemofilija yra reta paveldima kraujo liga, kai kraujas nekreša arba kreša labai sunkiai. Sergančiojo organizmas negamina krešėjimą lemiančio baltymo, todėl net ir nesunkiai susižeidęs žmogus gali netekti daug kraujo. Dar neseniai ši liga laikyta itin pavojinga, dabar gali būti veiksmingai kontroliuojama. Hemofilija yra nepagydoma liga, ja serga tik berniukai ir vyrai. Moterys yra tik geno nešiotojos. Pasaulyje šia liga serga apie 400 tūkstančių žmonių. Norint užtikrinti normalų kraujo krešėjimą, sergančiajam hemofilija į veną suleidžiamas trūkstamas baltymas – krešėjimo faktorius. Gali būti skiriami iš donoro kraujo plazmos sukurti preparatai arba pažangiausiu gydymo metodu šiandien laikomi biologiniai vaistai – rekombinantiniai faktoriai. Lietuvoje veikia du hemofilijos centrai. Vaikams – Vilniaus universiteto Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Onkohematologijos centre, o suaugusiems – Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje. Gerti energetinius gėrimus ar ką?

> Lietuvos energetikų diena

Balandžio 17 Lietuvos energetikų diena švenčiama kasmet balandžio 17 dieną Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatais. Elektros reiškiniai Lietuvoje pradėti tyrinėti dar XVIII a. 1753 m. Vilniuje buvo pademonstruotos elektros mašinos, pagamintos pagal Vilniaus universiteto matematikos prof. T. Žebrausko (1714-1758) projektą. Jos įskėlė kibirkštis – mikrožaibą. Pirmoji elektrinė pastatyta 1892 m. Rietave (Plungės raj.), kunigaikščių Oginskių dvare. Nutiesta elektros linija apšvietė parką ir dvaro rūmus. Elektrinę prižiūrėjo du darbininkai. Kiek vėliau apšvietimas įvestas ir Rietavo bažnyčioje, dvaro ūkiniuose pastatuose, turtingųjų miestiečių namuose. Štai ką apie elektros liniją pasakė vienas iš Rietavo gyventojų, J. Kalnikas: „Kuomet iš elektrinės tiesė laidus į dvaro rūmus, žmonės stebėjosi, kaipgi čia būsią, kad ugnis kūrensis viename laidų gale – elektrinėje, o šviesa švies kitame gale – dvaro rūmuose. Kada vyrai pamatė šviečiančią elektros lemputę, vieni ją bandė užpūsti, kiti – prie jos pypkes uždegti, treti bijojo prisiartint. Pirmoji pramonės įmonės elektrinė Lietuvoje buvo įkurta Kaune. XX a. pirmaisiais metais augant miestams pradėjo veikti pirmosios viešosios centrinės elektrinės Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje. Pirmoji hidroelektrinė Kaune prie Nemuno pradėta statyti 1955 m, o pradėjo veikti 1960 m.. Atominė elektrinė Lietuvoje, Ignalinos rajone, įkurta 1983 m. gruodžio 31 d. Gerti energetinius gėrimus ar ką?

> Kauno meru išrinktas Vytautas Šustauskas

Balandžio 13 2000 metais Kauno meru išrinktas Lietuvos laisvės sąjungos lyderis Vytautas Šustauskas. Linksmesnės ir juokingesnės šventės negali būti!

> Saugaus eismo diena

Balandžio 6 Nuo 2006-ųjų metų balandžio 6-oji Lietuvoje paskelbta Saugaus eismo diena. Lietuvos policija kviečia Lietuvos gyventojus bent šią dieną pabūti kelyje žmogiškesniais, pakantesniais ir rūpestingesniais. Pareigūnai ragina pagalvoti ne vien apie save, bet ir apie kitų saugumą. Žmonės raginami kelyje elgtis pagal visas saugumo taisykles. Vairuotojai ir keleiviai – automobiliuose segėti saugos diržus. Tėvai įspėjami, kad pasirūpintų automobiliuose vežamais vaikais – jie privalo sėdėti prisegti jų amžiui pritaikytose autokėdutėse. Reklama: Autobusų nuoma Vilniuje ir visoje Lietuvoje