Archyvai

> Birželio sukilimo diena

Birželio 23 1941 m. birželio 22-28 d. vyko ginkluotas lietuvių sukilimas prieš raudonuosius okupantus. Sukilėliai sudarė Lietuvos Laikinąją vyriausybę, kuri 1941 m. birželio 23 d. Deklaracija paskelbė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Per Kauno radiofoną paskelbtas Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas ir Lietuvos Laikinosios vyriausybės sudėtis. Už Lietuvą!

> Vasaros saulėgrįža

Birželio 22 Vasaros saulėgrįža, vidurvasaris – metų laikotarpis, kuomet Saulė pasiekia aukščiausią padėtį zenite. Tai ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties laikmetis. Šiaurės pusrutulyje vidurvasaris būna birželio 20-23 dienomis, pietų pusrutulyje – gruodžio 20-23 dienomis. Daugelyje pasaulio kultūrų vidurvasaris pažymimas šventėmis ir apeigomis. Tikima, kad vidurvasario naktis yra stebuklinga, jos metu galima įgauti mistinių galių, labai dažnai kūrenami laužai, siekiant atbaidyti piktąsias jėgas. Vasarvidis nuo seno švenčiamas kartu su Rasų, o atėjus krikščionybės laikams – su Joninių švente. Švenčiam visą naktį!

> Okupacijos ir genocido diena

Birželio 15 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos kariuomenė okupavo Lietuvą. 1941 m. birželio mėnesį prasidėjo lietuvių trėmimas į Rusijos gilumą. Ištremta apie 132 000 žmonių, tremtyje žuvo apie 28 000. Tad birželio 15-oji, diena, kai Lietuva buvo okupuota, paskelbta Okupacijos ir genocido (masinio tautos naikinimo) diena. Lietuva nepriklausomybę atgavo tik 1990 m. kovo 11 d. Už nepriklausomybę!

> Gedulo ir vilties diena

Birželio 14 Birželio 14 d. paskelbta Gedulo ir vilties diena. Šią dieną Lietuvoje minimi tremtyje žuvę lietuviai. 1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol tiksliai nenustatyta tikslaus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičiaus. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo. Įvairiose Sibiro vietose tremtiniai buvo verčiami dirbti medkirčių, geležinkelio tiesėjų ir kt. sunkius fizinius darbus. Be to, juos vargino šaltos aplinkos sąlygos, jiems patiems teko statytis būstus. Ypač sunki padėtis buvo ištremtųjų į negyvenamas salas Lenos žiotyse, prie Laptevų jūros. Čia tremtiniai turėjo kone plikomis rankomis statydintis jurtas, žemines, barakus. Gedim.

> Lietuvos radijo diena

Birželio 12 Šiandien Lietuvos radijo diena. Sveikiname visus, dirbančius ir besiklausiančius radio.

> Sąjūdžio diena

Birželio 3 1988 m. birželio 3 d. buvo įkurtas Sąjūdžio judėjimas. Tą dieną Vilniuje, Mokslų akademijos salėje įvyko Sąjūdžio susirinkimas. Jame buvo išrinkti 35 iniciatyvinės grupės įgaliotiniai, kurie turėjo koordinuoti atskirus jau anksčiau susikūrusius įvairius klubus – „Tauta ir istorija“, „Menas istorinių lūžių laikotarpyje“, „Talka“, „Žemyna“ ir kt. Kitą dieną LKP (Lietuvos komunistų partijos) centro komiteto biuras išsigandęs svarstė, ką daryti su šiuo judėjimu. Tuomet Vilniuje, Gedimino aikštėje, įvyko pirmasis Sąjūdžio mitingas. Vienas iš jame pasisakiusių asmenų – prof. V.Landsbergis, skatinęs tautą pačią rinktis savo valdžią, atsisakant primestų deputatų. Sąjūdis buvo Lietuvos atgimimo variklis, jis paskatino 1990 m. kovo 11 d. paskelbti Lietuvos nepriklausomybę. 1988 m. spalio 22-23 d. įvyko pirmasis Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Sąjūdis surengė pagarsėjusią akciją „Baltijos kelias“. Akcijos metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės (apie 2 mln.) susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų sąjungos, išreikšdami norą būti laisviems. Gal sujudame?

> Steigiamojo seimo diena

Gegužės 15 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba Vilniuje priėmė nutarimą dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Teisiškai valstybė pripažinta tik 1920 m. gegužės 15 d., kai buvo paskelbta Steigiamojo Seimo rezoliucija. Tad ši data svarbi valstybei. Mes už Lietuvą!/strong>

> Pilietinio pasipriešinimo diena

Gegužės 14 Gegužės 14-oji minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena. 1972 m. gegužės 14 d. devyniolikmetis jaunuolis Romas Kalanta nusižudė protestuodamas prieš tarybinę-socialistinę santvarką. Kauno muzikinio teatro sodelyje jis apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, susidegino. Įvykis išgąsdino LKP (Lietuvos komunistų partijos) ir KGB (Valstybės saugumo komiteto) pareigūnus. Jie slapta palaidojo R. Kalantą. Sužinoję tai žmonės pasipiktino ir pradėjo rengti masines eitynes, demonstracijas. Jų metu buvo skanduojami politiniai šūkiai. Neramumai nuslopinti tik gegužės 19 d. Daugiau kaip 400 žmonių buvo suimta, tačiau R. Kalanta išliko pilietinio pasipriešinimo simboliu. Visais įmanomais būdais priešinamės neprotingiems politikų sprendimamas.

> Meilės diena, deivės Mildos šventė

Gegužės 13 Kai visi vasario 14-ąją švenčia meilės ir už jos slypinčių malonumų dieną bei keikia niūrias lietuvių šventes, niekas nesusimąsto, kad ir lietuviai turi gražią savo meilės šventę ir savo dievaitę Mildą. Tai deivė, kurią turėjo kiekviena iškili senovės tauta: graikai – Afroditę, romėnai – Venerą, lietuviai – Mildą. Pamiršę speiguotą vasarį, puikiai galime švęsti meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo dievaitės Mildos šventę. Ji švęstina žieduotą ir saulėtą gegužės 13-ąją dieną. Spėjama, jog Mildos šventykla Vilniuje buvusi ant dabartinio Trijų kryžių kalno, o Kaune stovėjusios dvi Mildos šventyklos. Viena – dabartiniame Aleksote, anuometiniame Svibirgale, pagal tekėjusį Svibirgalos upelį. Kita – alke, Neries ir Nemuno santakoje. Pasak mitologų, Mildos garbintojus ir žiniuonis, žolelėmis ar užkalbėjimais gydžiusius meilės negalias, žmonės vadino mildauninkais. Beje, šį žodį kaimuose dar prieš dešimtmetį būdavo galima išgirsti gyvą, iš senolių lūpų. Mildauninkais vadinti ir tie, kurie mokėjo apmalšinti arba sužadinti meilės aistras ar sopulius. Nereikia pasiduoti susiformavusiam stereotipui, kad lietuviai – santūri ir drovi tauta. Kiek erotizmo yra lietuvių liaudies dainose! Štai įprastas vaizdinys – atjojo bernelis pas mergelę ir sutrypė rūtų darželį. Ką gi tai galėtų reikšti, jei rūtas laikome nekaltybės simboliu? Beje, lietuviai turėjo ir seksualinius santykius globojantį dievą gana intriguojančiu vardu – Pizius. ...

> Muitinės įkūrimo diena

Gegužės 8 Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas skelbia, kad gegužės 8-oji yra Muitinės profesine švente. Gegužės 8-oji pasirinkta todėl, kad ši data laikoma Lietuvos muitinės įkūrimo diena. 1919 m. gegužės 8 d. įsigaliojo Laikinieji Lietuvos muitinių įstatai. Be to, muitininkai turi ir daugiau švenčių: Lietuvos pasieniečių diena paskelbta birželio 29 d., o Tarptautinė muitininkų šventė visame pasaulyje švenčiama sausio 26 d. Dar kartą už muitininkus!