Archyvai

> Šv. Mikalojus, Arklių diena

Gruodžio 6 Krikščionybėje arklių ir arklininkų globėjais laikomi Šv. Floras ir Šv. Lauras. Šv. Mikalojus laikomas keliauninkų globėju, tačiau būtent jo vardo diena paskelbta Arklių diena. Nuo neatmenamų laikų ir karuose ir darbuose ir šventadieniais lietuviai neapsieidavo be arklių. Anksčiau jis buvo laikomas šeimos maitintoju, su juo ardavo ir akėdavo, pjaudavo ir kuldavo, pasikinkę arklius važiudavo į turgų, bažnyčią ar aplankyti giminių. Šią dieną šeimininkai, atsidėkodami už jų sunkų darbą, į ėdžias įdėdavo geresnio pašaro, paberdavo avižų. Galima dakyti, kad dar viena vyrų diena :) Švenčiam!

> Mažosios Lietuvos diena

Lapkričio 30 Lapkričio 30-oji paskelbta Mažosios Lietuvos diena. Taip prisimenamas 1918 metais Tilžės aktu deklaruotas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimas. Mes už Lietuvą!

> Draugo diena

Lapkričio 29 Šią šventę 2003 m. sugalvojo LNK televizija ir "Omnitel". Visi turime būrį draugų, bet tik kelis iš jų galime laikyti tikrais draugais. Jie, susigundę geresniu pasiūlymu, niekada neišduos, nepaliks, kai atsitinka nelaimė, liūdesio valanda suras šiltą žodį, džiaugsis kartu, kai tave aplanko laimė. Šiandien pasveikinkime savo draugus, kurie yra greta, prisiminkime tuos, kurie kadaise buvo šalia, bet išskyrė beprotiškas gyvenimo tempas.

> Lietuvos karių diena

Lapkričio 23 Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena. 1918 metų vasario 16 dieną buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, o tų pačių metų lapkričio 23 dieną – sukurta Lietuvos kariuomenė, išleistas pirmasis įsakymas kurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Lietuvos kariuomenė buvo kuriama sunkiomis sąlygomis – 1918 metų pabaigoje, po Pirmojo pasaulinio karo, iš Lietuvos traukėsi vokiečių kariuomenė, jos pėdomis žygiavo Raudonoji armija. Pirmieji Lietuvos kariuomenę ėmėsi organizuoti lietuviai karininkai, grįžę iš Rusijos. Mat dar 1917 metais Rusijos lietuvių karių iniciatyva sukurta lietuvių karininkų sąjunga. Buvo sudaryti atskiri daliniai: pusantro tūkstančio karių lietuvių batalionas Vitebske, atsargos batalionas Smolenske, lietuvių batalionas Rovne, Vytauto Didžiojo batalionas Sibire ir kiti. Tačiau karininkų sąjunga ir daliniai buvo priversti išsiskirstyti po Spalio revoliucijos. Lietuvoje pirmasis pėstininkų pulkas pradėtas steigti 1918 metų lapkričio pradžioje. Kitais metais pradėta formuoti artilerija, kavalerija, aviacija. Pirmas naujokų šaukimas paskelbtas 1919 metų kovo mėnesį. Kariuomenei 1919-1920 m. teko kovoti už Lietuvos laisvę su rusų bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Tarpukario metais Lietuvos kariuomenėje buvo 9 pėstininkų, 4 artilerijos ir 2 kavalerijos pulkai, aviacija ir karo technikos dalys – pagalbinė kariuomenė, kurią sudarė inžinerijos, geležinkelininkų, ryšininkų ir transporto padaliniai. Lietuvos kariuomenė atkurta neilgai trukus po to, kai 1990 metais paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika. Pirmasis išbandymas savanorių karių laukė ...

> Mirusiųjų atminimo diena, Vėlinės, Ilgės

Lapkričio 2 Vėlinės – visų mirusiųjų pagerbimo šventė. Gyvieji aplanko mirusiuosius kapuose, uždega žvakutes, manoma, kad mirusieji taip pat ateina pas gyvuosius. Vėlines lietuviai šventė nuo senovės. Tai dar pagoniška šventė. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais, juos nuolat lanko. Lietuvių liaudies dainose sakoma, kad miręs žmogus atsisėdąs į „vėlių suolelį“, kad motinos mylimas sūnus tampąs „vėlių ženteliu“, o dukrelė – „vėlių martele“, kad jie išeiną pro „vėlių vartelius“. Tikėta, jog vėlės lankosi savo gyventose vietose, o mėgstamiausias lankymosi metas – gūdus ruduo. Neveltui ir lapkričio mėnesį žmonės senovėje vadino vėlių mėnesiu. Seni žmonės pasakoja, kad anksčiau nebuvę papročio per Vėlines degti kapinėse žvakučių, kaip šiais laikais. Anksčiau vėlėms būdavo keliamos puotos. Dar XIX a. kai kuriuose Lietuvos regionuose ir kituose Europos kraštuose buvo paprotys ruošti kapinėse ar namuose vaišes, kviesti į jas savo mirusiuosius. Pavakarieniavus pačiose kapinėse, jose būdavo paliekama maisto vėlėms. Kartais kapai būdavo palaistomi medumi ir vynu. Vėliau ypatinga reikšmė priskirta ugniai. Manyta, kad ugnis pritraukia vėles, tad joms degamos žvakės. Degindami žvakes gyvieji susitaiko su mirusiaisiais. Dzūkės seniau šią dieną šeimai patiekdavo nekasdieniškų valgių – grikinio saldienio ir šaltanosių. Saldieniui vandeniu užmaišytus grikinius miltus porą dienų paraugindavo, paskui ...

> Konstitucijos diena

Spalio 25 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos piliečiai referendume priėmė dabartinę Lietuvos Respublikos Konstituciją. Konstitucija (lot. constitutio „nustatymas“) – tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus. Visų pirma, Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika, besiremianti demokratijos principais. Lietuvos valstybę kuria Tauta. Nelaužykim konstitucijos.

> Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena

Spalio 16 2006 metais spalio 16-oji Seimo nutarimu paskelbta Mažosios Lietuvos genocido diena. 1944–1949 metais pagrindinėje Mažosios Lietuvos dalyje – Karaliaučiaus krašte Maskvos Kremliaus nurodymu buvo įvykdytos per 300 tūkst. civilių gyventojų žvėriškos žudynės, o ir likę 100 tūkst. gyvųjų deportuoti. Rusija, norėdama užmaskuoti nusikaltimus, ištrinti šios vietos nužudytų žmonių palikimą, neteisėtai kolonizavo Karaliaučiaus kraštą, o jo vietovardžius pakeitė į rusiškus. Antrojo pasaulinio karo metu Klaipėdos kraštas priklausė tuometinei hitlerinei Vokietijai. 1944 m. spalį į jį įžengė sovietinė armija. Armijos tankai važiavo per visa, kas pasitaikydavo kelyje – per vežimus, arklius, griovė bėgančius žmones. Dauguma krašto vyrų tuo metu buvo patekę į nelaisvę arba žuvę, tad visa sovietinės armijos neapykanta ir kerštas teko Klaipėdos krašto moterims, vaikams ir seneliams. Iki 1944 m. Mažojoje Lietuvoje gyveno apie 2,6 mln. žmonių. Per paskutinįjį II-ojo pasaulinio karo pusmetį (1944 m. rudenį – 1945 m. pavasarį) gyventojų sumažėjo daugiau nei 4 kartus. Ten kur praeidavo sovietų kariuomenė, pakelėse likdavo į pakaušius nušautų pabėgėlių kūnai, o kaimuose – išprievartautos moterys ir net mažos mergaitės. Tūkstančiai Mažosios Lietuvos pabėgėlių nuskendo Baltijos jūroje, sovietų torpedoms nuskandinus laivus. Dar viena baisi diena!

> Sargų arba Policijos diena

Spalio 2 Atkuriant nepriklausomos Lietuvos valstybės institucijas, 1990 m. gruodžio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, sukurta ir Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje pašventinta policijos vėliava, kurioje įrašyti prasmingi žodžiai: „Įstatymas ir teisėtumas“, atkurta Policijos diena – spalio 2-oji. Kilniems priesakams vykdyti bei policijos darbuotojams rengti pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvoje duris atvėrė Teisės akademija, jos filialas Kaune, Klaipėdos aukštesnioji policijos mokykla. Lietuvos policijos tradicijos buvo kuriamos ne vieną dešimtmetį. Pradžią davė 1918-1924 m. Lietuvoje įkurta milicijos organizacija, dirbo milicininkai savanoriai. 1924 m. sausio 1 d. milicija oficialiai pervardyta į policiją. Jos veiklą reglamentavo to meto įstatymai ir statutai. Pagrindiniai jų: 1920 m. gegužės 14 d. Milicijos įstatymas, 1935 m. gegužės 19 d. Valstybinio saugumo departamento statutas, Policijos aplinkraščių Sąvados ir Instrukcija policijos tarnautojams. Nuo 1924 m. policijos organizacija ne kartą keitėsi. Iš pradžių policijos reikalus tvarkė Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamentas. Vėliau jis buvo reorganizuotas ir 1935 m. sausio 1 d. įkurtas Policijos departamentas, kuriam priklausė viešoji arba tvarkos, geležinkelio, pasienio, privatinė ir vandens kelių policija. Kriminalinė policija veikė kaip atskira Valstybės saugumo departamento dalis. Šiandien Lietuvos policija, nors ir orientuota į prieškarinės policijos tradicijas, turi kitokią struktūrą. Yra dvi sudėtinės policijos dalys: kriminalinė ir viešoji. Tai vientisa policijos organizacija, kurios ...

> Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena

Rugsėjo 28 Gedimino diena paskelbta rugsėjo 28-oji. Šią dieną prisimenama Vilniaus įkūrimo istorija. Anot legendos, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo sapną, pranašavusį Vilniui garbingą Lietuvos sostinės ateitį. Minima, kad Gediminas prigulęs poilsiui rudens medžioklės metu, tad spėjama, kad tai turėjo įvykti rugsėjo pabaigoje. Paklausęs sapną išaiškinusio žynio Lizdeikos, Gediminas Vilniuje pastatė pilį ir įkūrė sostinę. Gedimino dienos proga Vilniuje organizuojami šventiniai renginiai – miesto karnavalai, koncertai. Kartais Gedimino dienos šventė sujungiama su Rudens lygiadieniu, taigi švenčiama anksčiau. Gediminas įkūrė pirmąją Lietuvos sostinę. Iki tol sostinės nebuvo, nes Lietuvos valdovai nuolat keliaudavo kariaudami, neapsistodavo vienoje vietoje, o sostine buvo laikomas toks miestas, kuriame yra apsistojęs valdovas. Gedimino valdymo metais Vilniuje buvo dvi pilys – Aukštutinė ir Žemutinė. Žemutinėje buvo įkurta valdovo rezidencija. Pilies teritorijoje buvo senovės lietuvių šventyklos, o XI-XII a. įkurti ir stačiatikių maldos namai, nes Gediminas toleravo kitas religijas ir leido žmonėms burtis. Dauguma gyventojų (amatininkai, pirkliai, valstybės tarnautojai) gyveno už pilių sienų. Gediminas žinomas kaip diplomatiškas Lietuvos valdovas, siekęs išvengti karų. Daugybę taikos sąjungų jis sudarė apvesdindamas su kaimynų šalių kunigaikščiais ir kunigaikštytėmis savo vaikus. Pvz., Algirdą apvesdino su Vitebsko kunigaikštyte, Liubartą – su Voluinės kunigaikštyte, dukterį Mariją ištekino už Tverės kunigaikščio. Gediminas išplėtė Mindaugo pradėtus ryšius su Vakarų ...

> Socialinių darbuotojų diena

Rugsėjo 27 Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos iniciatyva nuo 2004 metų kasmet rugsėjo 27 d. Lietuvoje oficialiai švenčiama Lietuvos socialinių darbuotojų diena. Šventės data pasirinkta atsižvelgus į tai, kad rugsėjo mėnesį 1993 metais įvyko pirmasis Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos suvažiavimas. Be to, diena siejama ir su šv. Vincento Pauliečio vardu. Šv.Vincentas Paulietis buvo kunigas pamokslininkas, gyvenęs XVI a. Prancūzijoje. Jis laikomas socialinio darbo pradininku. Šv.Vincentas Paulietis skatino žmones vadovautis krikščioniškosios pagalbos kitam tiesomis. Gerieji darbai kūnui: 1. Išalkusį pavalgydinti. 2. Ištroškusį pagirdyti. 3. Vargšą aprengti. 4. Keleivį priglausti. 5. Kalinį sušelpti. 6. Ligonį aplankyti. 7. Mirusį palaidoti. Gerieji darbai sielai: 1. Nemokantį pamokyti. 2. Abejojančiam patarti. 3. Nuliūdusį paguosti. 4. Pikta darantį sudrausti. 5. Įžeidimus atleisti. 6. Nuoskaudas nukęsti. 7. Melstis už gyvus ir mirusius. Lietuvoje socialinį darbą dirba apie 6 tūkst. žmonių. Socialiniai darbuotojai dirba sveikatos priežiūros įstaigose, švietimo įstaigose, teisėsaugos institucijose. Socialinio darbo pradžia Lietuvoje laikomi 1990-1991 metai. Tuo metu šalyje pradėjo lankytis pirmieji socialiniai darbuotojai iš užsienio. Jie rengė seminarus socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo sistemų darbuotojams. Už socialinius darbuotojus.