Archyvai

> Lietuva priimta į JTO

Rugsėjo 17 1991 metais Lietuva priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją. Puiki proga švęsti!

> Lietuvos kultūrizmo federacija priimta į Tarptautinę federaciją

Rugsėjo 3 1991 metais Lietuvos kultūrizmo federacija priimta į Tarptautinę kultūrizmo federaciją. Švenčiam!

> JAV pripažino baltijos šalių nepriklausomybę

Rugsėjo 2 1991 metais JAV oficialiai pripažino Lietuvos, Estijos ir Latvijos nepriklausomybę. Gerai būti nepriklausomam, nors kai kas su tuo nesutinka.

> Laisvės diena

Rugpjūčio 31 1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos buvo išvesta Rusijos armija. Šią dieną 23 val. 46 min. Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Tai paliudijo kapitono Povilo Malakausko vadovaujamos karių grupės raportas buvusiam krašto apsaugos ministrui. Lietuva paskelbė savo nepriklausomybės atkūrimą dar 1990 m. kovo 11 d., tačiau galutinai išsilaisvino nuo Rusijos okupacijos, tik šią dieną, kai Rusija išvedė savo kariuomenę. Tarybų Sąjunga buvo okupavusi Lietuvą nuo 1940 birželio 15 d. Už laisvę!

> Juodojo kaspino diena, Baltijos kelias

Rugpjūčio 23 1939 m. rugpjūčio 23 dieną Maskvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras J.Ribentropas ir TSRS užsienio reikalų liaudies komisaras V.Molotovas pasirašė abiejų šalių nepuolimo paktą, kuris turėjo įtakos Antrojo pasaulinio karo pradžiai. Paktas panaikino ir Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos, nepriklausomybę. Papildomuose slaptuose protokoluose Estija ir Latvija buvo priskirtos TSRS, o Lietuva palikta Vokietijai. Rugsėjo 28 d. J. Stalinas ir A. Hitleris pasirašė antrąjį Vidurio Europos padalijimo aktą, pagal kurį Lietuva atiduota TSRS. 1989 m. rugpjūčio 23 d., prisimindamas J. Ribentropo – V. Molotovo aktą, atėmusį Baltijos šalių nepriklausomybę, Lietuvos Sąjūdis surengė akciją „Baltijos kelias“. Akcijos metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai (apie 2 mln.) susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų sąjungos, išreikšdami norą būti laisvais. Už rankų susiėmę apjuoskim Lietuvėlę...

> Pirmasis viešas lietuviškas spektaklis

Rugpjūčio 20 1899 metais, Palangoje, suvaidintas pirmasis viešas lietuviškas spektaklis – Antano Vilkutaičio-Keturakio „Amerika pirtyje“. Puiki proga švęsti!

> Šv. Laurynas, Paskutinioji perkūno diena

Rugpjucio 10 Rugpjūčio 10 d. senovės lietuviai garbindavo Perkūną. Tai paskutinė metų Perkūno šventė. Buvo skaičiuojama, kad nuo šios dienos perkūnas daugiau nebetrenkia. Šią dieną senoliai neveždavo šieno, nes manyta, kad taip gali suerzinti perkūną. Jei šią dieną nelyja, rudenį bus daug gaisrų. Atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su šv. Lauryno diena, varduvėmis. Šv. Laurynas buvo vienas iš septynių Romos diakonų. Buvo persekiojamas už krikščionybės skelbimą ir mirtinai nukankintas ant įkaitintų geležinių grotų. Mirė 258 m. Liaudyje tikima, kad jis saugo namus nuo gaisrų. Jis dar laikomas virėjų ir bibliotekų globėju. Giedromis rugpjūčio naktimis galima pamatyti kasmetinį meteorų srautą. Jis liaudyje buvo vadinamas Lauryno ašaromis. Už Lauryną!

> Astravo sutartis

Rugpjūčio 4 1392 metais, Vytautas Didysis, Ostrove, sudarė sutartį su Jogaila, pagal kurią gavo Trakų kunigaikštystę ir tapo faktišku Lietuvos valdovu. Ši sutartis vadinama Astravo sutartimi. Už Vytautą!

> Vėliavos spalvos

Liepos 19 1953 metais Lietuvos SSR vėliavos spalvomis patvirtintos raudona, balta ir žalia. Vėliava – įvairių formų ir spalvų audeklo gabalas (skiautė), naudojamas kaip simbolis, ženklas ar signalas. Vėliavos naudojamos kaip valstybių, organizacijų, miestų, įvairių administracinių vienetų, karinių dalinių simboliai. Mokslas apie vėliavas – veksilologija. Geltona spalva tai saule, žalia tai lauku spalva. Raudona spalva tai kraujas, kartu jos tai Lietuva!

> Pasaulio lietuvių vienybės diena

Liepos 17 Suvienyti Lietuvą norėjo dar karalius Mindaugas. Dabar Pasaulio lietuvių vienybės dieną siekiama suvienyti po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Užsienyje gyvenantys lietuviai įvairiais laikais teikė Lietuvai pagalbą: politinę, finansinę ir humanitarinę. Lietuvoje gyvenantys lietuviai 1990 metais turėjo įtakos Lietuvos nepriklausomybei atkurti, informuodami pasaulį apie rusų agresiją. Dabar Lietuvos užduotis – sudaryti sąlygas išeivijai aktyviau dalyvauti Lietuvos gyvenime, jaustis reikalingais tėvynėje. Lietuvių tautos vienybės ir tvirtybės simbolis – ąžuolas. Jį nuo seno lietuviai garbino kaip stiprybės, ilgaamžiškumo, galios simbolį. Vieningai švenčiame visame pasaulyje.