Archyvai

> Steigiamojo seimo diena

Gegužės 15 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba Vilniuje priėmė nutarimą dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Teisiškai valstybė pripažinta tik 1920 m. gegužės 15 d., kai buvo paskelbta Steigiamojo Seimo rezoliucija. Tad ši data svarbi valstybei. Mes už Lietuvą!/strong>

> Pilietinio pasipriešinimo diena

Gegužės 14 Gegužės 14-oji minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena. 1972 m. gegužės 14 d. devyniolikmetis jaunuolis Romas Kalanta nusižudė protestuodamas prieš tarybinę-socialistinę santvarką. Kauno muzikinio teatro sodelyje jis apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, susidegino. Įvykis išgąsdino LKP (Lietuvos komunistų partijos) ir KGB (Valstybės saugumo komiteto) pareigūnus. Jie slapta palaidojo R. Kalantą. Sužinoję tai žmonės pasipiktino ir pradėjo rengti masines eitynes, demonstracijas. Jų metu buvo skanduojami politiniai šūkiai. Neramumai nuslopinti tik gegužės 19 d. Daugiau kaip 400 žmonių buvo suimta, tačiau R. Kalanta išliko pilietinio pasipriešinimo simboliu. Visais įmanomais būdais priešinamės neprotingiems politikų sprendimamas.

> Meilės diena, deivės Mildos šventė

Gegužės 13 Kai visi vasario 14-ąją švenčia meilės ir už jos slypinčių malonumų dieną bei keikia niūrias lietuvių šventes, niekas nesusimąsto, kad ir lietuviai turi gražią savo meilės šventę ir savo dievaitę Mildą. Tai deivė, kurią turėjo kiekviena iškili senovės tauta: graikai – Afroditę, romėnai – Venerą, lietuviai – Mildą. Pamiršę speiguotą vasarį, puikiai galime švęsti meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo dievaitės Mildos šventę. Ji švęstina žieduotą ir saulėtą gegužės 13-ąją dieną. Spėjama, jog Mildos šventykla Vilniuje buvusi ant dabartinio Trijų kryžių kalno, o Kaune stovėjusios dvi Mildos šventyklos. Viena – dabartiniame Aleksote, anuometiniame Svibirgale, pagal tekėjusį Svibirgalos upelį. Kita – alke, Neries ir Nemuno santakoje. Pasak mitologų, Mildos garbintojus ir žiniuonis, žolelėmis ar užkalbėjimais gydžiusius meilės negalias, žmonės vadino mildauninkais. Beje, šį žodį kaimuose dar prieš dešimtmetį būdavo galima išgirsti gyvą, iš senolių lūpų. Mildauninkais vadinti ir tie, kurie mokėjo apmalšinti arba sužadinti meilės aistras ar sopulius. Nereikia pasiduoti susiformavusiam stereotipui, kad lietuviai – santūri ir drovi tauta. Kiek erotizmo yra lietuvių liaudies dainose! Štai įprastas vaizdinys – atjojo bernelis pas mergelę ir sutrypė rūtų darželį. Ką gi tai galėtų reikšti, jei rūtas laikome nekaltybės simboliu? Beje, lietuviai turėjo ir seksualinius santykius globojantį dievą gana intriguojančiu vardu – Pizius. ...

> Muitinės įkūrimo diena

Gegužės 8 Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas skelbia, kad gegužės 8-oji yra Muitinės profesine švente. Gegužės 8-oji pasirinkta todėl, kad ši data laikoma Lietuvos muitinės įkūrimo diena. 1919 m. gegužės 8 d. įsigaliojo Laikinieji Lietuvos muitinių įstatai. Be to, muitininkai turi ir daugiau švenčių: Lietuvos pasieniečių diena paskelbta birželio 29 d., o Tarptautinė muitininkų šventė visame pasaulyje švenčiama sausio 26 d. Dar kartą už muitininkus!

> Šv. Stanislovas, Cibulinis

Gegužės 8 Gagužės 8 diena minimas Šv. Stanislovas, Cibulinis. Šią dieną senoliai laikė tinkamiausia diena sodinti svogūnus ir sėti žirnius. Kad svogūnai būtų geri, juos sodindavo tuomet, kai danguje kartu nebūna saulės ir mėnulio – t.y., arba anksti ryte, kai dar saulė nepatekėjusi arba vėlai vakare, kai dar nespėja pasirodyti mėnulis. Šią dieną bičių augintojai spėdavo, koks šiemet bus medus. Jei diena giedra, saulėta – bus daug medaus, jei apsiniaukusi – mažai. Į Lietuvą atėjus krikščionybei ši diena sutapatinta su Šv. Stanislovo varduvėmis. Šv. Stanislovas Kostka (1550-1568) gimė lenkų didikų šeimoje. Kai Stanislovui sukako 14 metų, jis pradėjo lankyti Vienoje atidarytą jėzuitų kolegiją. 1565 m. gruodį Stanislovas stipriai susirgo ir prašė jam pakviesti kunigą, tačiau kunigo jam nepakvietė. Stanislovas daug meldėsi. Tuomet jam pasirodė šv. Barbora ir švč. mergelė Marija su Kūdikėliu ant rankų. Stanislovas pasveiko. Tačiau būdamas 18-os vėl susirgo ir mirė per Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę. Kad geri būtų svogūnai ir morkos!

> Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena

Gegužės 7 Kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui, šį šventė, primena baisias rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis. Slaptųjų knygų skaičius nepaprastai sparčiai augo. Nuo lietuvių raštijos pradžios iki 1864 m., – t.y. per 300 metų, lietuviškų knygų iš viso buvo išspausdinta vos 750; nuo draudimo pradžios iki 1883 m., – t.y. iki „Aušros“ gimimo, buvo išspausdinta 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903, neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1372 knygos. Nuolatinis lietuviškų knygų ir laikraščių leidybos ir platinimo augimas valdžiai kėlė nemažai rūpesčių. Iš pradžių už slaptų knygų skaitymą buvo skiriamos nedidelės bausmės, kurias numatė rusų įstatymai. Vėliau, kai buvo pradėti leisti laikraščiai ir prasidėjo griežta agitacija prieš valdžios rusinamąsias priemones, slaptųjų raštų priežiūra buvo pavesta administracijos organams. Jiems buvo suteikta teisė bausti nusikaltėlius, konfiskuoti bei deginti raštus. Žandarai savo darbą atliko itin uoliai: 1891 - 1893 m. vien tik sieną saugoję žandarai konfiskavo 37 718 lietuviškų knygų ...

> Šv. Florijonas, Gaisrų sergėtojo diena

Gegužės 4 Šv. Florijono diena Lietuvoje buvo minima iki II-ojo Pasaulinio karo, o atkūrus nepriklausomybę ji vėl tapo ugniagesių ir gelbėtojų profesine švente. Pasakojama, kad Florijonas buvęs Romos imperijos kariuomenės raštininkas. Sužinojęs, kad iš jo gimtojo miestelio ketinama į vergiją paimti kelias dešimtis vaikų, jis apie tai pranešė jų tėvams. Dėl to buvo pasmerktas mirti. Prieš mirtį jį daug kankino, o po to, po kaklu parišę girnapusę, nuskandino upėje visiems miestelio gyventojams matant. Florijono kūną upės krante rado viena našlė ir padedant miestelėnams jį palaidojo. Šalia jo kapo buvo įkurta vaikų prieglauda. Viduramžiais Florijonas buvo paskelbtas šventuoju, žmonių gelbėtoju nuo stichinių nelaimių ir gaisrų. Lietuvoje nuo seno tikima, kad Šv.Florijonas sergsti nuo gaisrų. Jo skulptūros buvo statomos miestelių centruose. Ypač jų daug Žemaitijos miestuose (Plungėje, Plateliuose ir kt.). Šią dieną Vilniuje rengiami gaisrininkų pasirodymai, orkestrų koncertai. Atsargiai su ugnimi, nes gaisrininkai pramogauja

> Lietuva įstojo į Europos Sąjungą

Gegužės 1 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Europos Sąjunga – tai Europos šalių sąjunga, į kurią susibūrusios šalys siekia kartu palaikyti taiką ir gerovę. Šalys narės yra įsteigusios bendras institucijas, kurioms perduoda dalį savo suvereniteto, kad visoms šalims rūpimi klausimai būtų sprendžiami kartu demokratiškai. Europos integracijos idėją pirmasis iškėlė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Reoberas Šumanas 1950 m. Pirmasis Europos Sąjungos šešetukas buvo sukurtas 1951 m., kai buvo pasirašyta sutartis apie Europos susijungimą. Pirmosios sąjungos šalys: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija. Europoje gyvena daugybė skirtingų tautų, kalbančių skirtingomis kalbomis, besilaikančių skirtingų vertybių. Europos Sąjunga gina visų tautų vertybes, saugo jų išskirtinumą, skatina bendradarbiavimą. Už Europos sąjungą!

> Medicinos darbuotojų diena

Balandžio 27 Šventė minima balandžio 27 diena. Šventė Lietuvoje pradėta minėti nuo 2004 m. LR Sveikatos apsaugos ministro Juozo Oleko iniciatyva. Jis pasiūlė šia diena papildyti Atmintinų dienų sąrašą. Balandžio 27–oji pasirinkta todėl, kad 1918 metų balandžio 27 dieną Lietuvos Respublikos valstybės taryba sudarė Sveikatos komisiją. Šią dieną rengiami medikų susibūrimai, konferencijos, dalijamasi darbo patirtimi. Medicina visagalė. Kaip ir pinigai! Švenčiam.

> Daržų diena, šv. Morkus

Balandžio 25 Balandžio 25 Daržų diena. Nuo senų šią dieną senovės lietuviai pradėdavo dirbti daržus. Pirmiausia tradiciškai būdavo sėjamos morkos. Morkų lysvių gale būdavo įbedamas kuolas, kad morkos augtų tiesios ir didelės. Atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su Šv. Morkaus varduvėmis. Šv. Morkus – vienas iš Naujojo Testamento Evangelijų rašytojų. Pasakojama, kad jis buvęs apaštalo Petro palydovas ir vertėjas. Jis krikštijęs pagonis, buvo persekiojamas ir už tai nužudytas. Liaudyje gyvos sakmės apie šv. Morkų: vieną kartą mergelė Marija sijojusi miltus ir iš jos sietą pavogęs velnias. Marija siuntusi Morkų sieto grąžinti. Morkus susipešęs su velniais, o sietą švystelėjęs iki dangaus. Dabar tas sietas šviečia nakčia (Sietynu liaudiškai vadinamas Tauro žvaigždynas). Tokia sakme Šv. Morkaus diena tarsi susiejama su Daržų diena, sėja. Kad morkos būtų tiesios!