Archyvai

> Vėliavos spalvos

Liepos 19 1953 metais Lietuvos SSR vėliavos spalvomis patvirtintos raudona, balta ir žalia. Vėliava – įvairių formų ir spalvų audeklo gabalas (skiautė), naudojamas kaip simbolis, ženklas ar signalas. Vėliavos naudojamos kaip valstybių, organizacijų, miestų, įvairių administracinių vienetų, karinių dalinių simboliai. Mokslas apie vėliavas – veksilologija. Geltona spalva tai saule, žalia tai lauku spalva. Raudona spalva tai kraujas, kartu jos tai Lietuva!

> Pasaulio lietuvių vienybės diena

Liepos 17 Suvienyti Lietuvą norėjo dar karalius Mindaugas. Dabar Pasaulio lietuvių vienybės dieną siekiama suvienyti po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Užsienyje gyvenantys lietuviai įvairiais laikais teikė Lietuvai pagalbą: politinę, finansinę ir humanitarinę. Lietuvoje gyvenantys lietuviai 1990 metais turėjo įtakos Lietuvos nepriklausomybei atkurti, informuodami pasaulį apie rusų agresiją. Dabar Lietuvos užduotis – sudaryti sąlygas išeivijai aktyviau dalyvauti Lietuvos gyvenime, jaustis reikalingais tėvynėje. Lietuvių tautos vienybės ir tvirtybės simbolis – ąžuolas. Jį nuo seno lietuviai garbino kaip stiprybės, ilgaamžiškumo, galios simbolį. Vieningai švenčiame visame pasaulyje.

> Žalgirio mūšio diena

Liepos 15 1410 m. liepos 15 d. Vytauto ir Jogailos vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė sumušė Vokiečių ordino kariuomenę. Šis mūšis nulėmė vokiečių ordino galybės galą. Mūšis įvyko dabartinėje Lenkijos teritorijoje, į pietvakarius nuo Olštyno, prie Griunvaldo (lietuviškai „Žaliagiris“) kaimelio, tad lietuviai šį mūšį vadina Žalgirio mūšiu, vokiečiai ir kitų vakarų Europos šalių žmonės – Tannenbergo mūšiu (lietuviškai „Eglių kalno“). Kryžiuočiai tą dieną turėjo iš viso 32 000 karių, Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė – 51 000. Nepaisant to, vokiečiai buvo daug geriau ginkluoti. Dauguma lietuvių ir lenkų pėstininkų buvo ginkluoti vėzdais. Kryžiuočiai turėjo apie 100 patrankų. Kryžiuočių kariuomenėje be vokiečių buvo anglų, prancūzų, vengrų, austrų, bavarų, tiuringiečių, čekų, liuksemburgiečių, flamandų, olandų. Manoma, kad Lietuvos-Lenkijos kariuomenei pavyko sutriuškinti vokiečių kariuomenę, suvaidinus, jog traukiasi (o gal iš tiesų aplinkybės vertė trauktis ir taip padėjo). Tuomet vokiečių kariuomenė išsisklaidė ir tapo labiau pažeidžiama. Sunku surasti geresnę šventę.

> Durbės mūšis

Liepos 13 1260 metais, prie Durbės ežero (netoli Liepojos), įvyko Durbės mūšis, kuriame žemaičiai, kuršiai ir estai sutriuškino Livonijos ordino pajėgas. 1944 metais, šia diena, Raudonoji armija užėmė Vilnių. Gera, tačiau kartu ir bloga diena. Švenčiam!

> Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Liepos 12 Pirmajai kadencijai prisiekė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji tapo pirmąja moterim prezidente Lietuvoje. Jokių komentarų...

> 7 broliai miegantys

Liepos 10 Liepos 10-os rytą danguje trumpam pasirodo Sietynas, sudarytas iš septynių žvaigždžių. Jos, greičiausiai, ir vadinamos tais broliais, pranašaujančiais lietų arba sausrą. 7 broliai miegantys liaudyje siejami su lietingu vasaros periodu. Mūsų protėviai tikėjo, kad, jei šią dieną be perstojo lyja, tai lietus lis ir dar septynias dienas, o gal ir septynias savaites, vadinamas septyniais broliais miegančiais ar „myžniais“. Jei šią dieną iš viso nelyja, irgi nėra gerai, gresia sausra. Manyta, kad tokiu atveju derlius bus mažas. Krikščionybės istorijoje užfiksuotas įvykis, kai apie 161-180 m. septyni broliai ir jų motina buvo nukankinti už Kristaus tikėjimo išpažinimą. Taigi krikščionys 7 brolius miegančius sieja su šiuo faktu. Patikrinkime senolių išmintį.

> Vytautas sugrįžo į Lietuvą

Liepos 9 Vytautas sugrįžo į Lietuvą. 1384 m. Jogailai pasiūlius Vytautui sugrąžti į tėvoniją, liepos 9 Vytautas sudegino tris kryžiuočių pilis ir grįžo į Lietuvą. Už grįžtančius emigrantus!

> Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena

Liepos 6 Liepos 6 – ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną. Ta proga norėtųsi atsigręžti į prieštaringus istorjos vingius ir prisiminti pirmąjį ir vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą – asmenybę, pranokusią savo epochą politine strategija, mentalitetu, dvasine jėga… Taigi žiupsnelis kontraversiškų Lietuvos istorijos nuotrupų… Istorikai spėja, kad Lietuvos valstybė jau buvo sukurta ir vieno valdovo sujungta dar prieš pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą. Deja, tik apie jį turima tikslių istorijos duomenų. Istorijos šaltiniuose jis vadinamas Mindaugu Išmintinguoju. Nesunku atspėti, kodėl lietuviai jam suteikė tokį garbingą vardą – jis tuo metu (XIII a. pradžioje) sugebėjo vykdyti tokią lanksčią politiką, kuri niekais pavertė begales Kryžiuočių ordino planų. Labai reikšmingas Mindaugo politikos žingsnis – krikščionių tikėjimo priėmimas 1251 m. kovo 1 d. (data spėjama). Tada Livonijos ordino magistras iškilmingai pakrikštijo Mindaugą su žmona Morta ir dviem sūnumis Rukliu ir Rupeikiu bei daugeliu karių. Valdovui priėmus krikštą, 1251 metai, kai kurių istorikų nuomone, laikytini Lietuvos krikšto pradžia. Taigi Mindaugas yra ne tik valstybės suvienytojas, bet ir krikštytojas. Mokykliniuose vadovėliuose teigiama, kad Lietuvos krikštytoju laikomas didysis kunigaikštis Jogaila, o krikšto data – 1387 metai. Apsikrikštijęs Mindaugas pastatė savo valstybės sostinėje Vilniuje pirmąją Katedrą, kurios liekanų prieš keletą ...

> Lietuvos pasieniečių diena

Birželio 29 1922 m. sausio 26 d. Lietuvos krašto apsaugos ministras Jonas Šimkus pasirašė įsakymą kariuomenei, kuriame buvo įteisinta Pasienio pulko šventė – birželio 29 d. Dabar Pasieniečių diena tapo profesine Lietuvos pasieniečių švente. Šią dieną Lietuvos Prezidentas ir Vidaus reikalų ministras įteikia apdovanojimus nepriekaištingai tarnaujantiems ir pasižymėjusiems pasieniečiams. Vilniuje ir miestuose, kuriuose yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos, rengiami šventiniai renginiai. Nepadaugink pasienyje, nes priešas klastingas! Reklama: Pilingas

> Pasirodė litai

Birželio 25 1993 metais apyvartoje pasirodė mūsų mylimi litai, kurie pakeitė vadimanuosius talonus. Kad turėtume daug litų!