Archyvai

> Šiaulių miesto gimimo diena

Rugsėjo 22 Rugsėjo 22 d. laikoma Šiaulių miesto gimimo diena. 1236 m. vietovardis „Soule“ buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose – eiliuotoje Livonijos kronikoje, aprašančioje Saulės mūšį, kuris vyko rugsėjo 22 d. Rugsėjo mėnesį šia proga Šiauliuose rengiamos Šiaulių dienos. Šiaulių žemė pirmą kartą paminėta Livonijos akte 1254 m, o 1524 m. Šiaulių miestas pirmą kartą paminėtas istorijos šaltiniuose – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo rašte. Miestelis pažymėtas 1555 m. Kasparo Vopelos sudarytame Europos žemėlapyje. 1791 m. lapkričio 9 d. Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas Šiauliams patvirtino laisvojo miesto teises ir pirmąjį pačių šiauliečių išsirinktą herbą. Herbo simboliai – Žemaitijos meška, Dievo Apvaizdos akis, ketverių metų seimo ideologinis simbolis ir raudonas veršis (valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio giminės herbas). Meška reiškė Šiaulių administracinę priklausomybę Žemaitijos kunigaikštystei. Dievo Apvaizdos akis rodė Aukščiausiojo valia vykdomus darbus. Poniatovskių giminės veršis simbolizavo miesto teisių suteikėją Stanislovą Augustą. Saulės mūšio pergalės 750 metinių proga Šiauliuose įrengta Saulės laikrodžio aikštė, kurioje stovi skulptoriaus St. Kuzmos sukurta Šaulio skulptūra. Gražus Šiaulių pėsčiųjų bulvaras, su išlikusiomis didžiulėmis skulptūromis. Jame įsteigti Fotografijos ir Dviračių muziejai. Aplankome Šiauliu dienas

> Panevėžio diena

Rugsėjo 7 Rugsėjo 7-ąją minima Panevėžio miesto diena. Ši diena laikoma Panevėžio miesto įkūrimo diena. Seniausias iš dabar žinomų dokumentų, kuriame kalbame apie Panevėžį, yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro 1503 metų rugsėjo 7 dienos raštas. Juo didysis kunigaikštis dovanojo žemę tarp Lėvens ir Nevėžio upių Ramygalos klebonui su sąlyga, kad šioje teritorijoje būtų pastatyta bažnyčia, kuri kovotų su krašte dar labai gaja pagonybe. Dovanotoje žemėje dešiniajame Nevėžio krante buvo pastatyta medinė bažnyčia ir klebonija. Priešais bažnyčią buvo turgaus aikštė, joje stovėjo karčiama ir aludė (bravoras) su pirtimi. Šiai gyvenvietei prigijo Senojo Panevėžio vardas. 1994 metais Panevėžio miesto taryba vienbalsiai nusprendė rugsėjo 7-ąją paskelbti Panevėžio miesto diena ir ją kasmet minėti. Tą dieną ant Savivaldybės pastato, prie valstybinės valdžios ar valdymo institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų pastatų, gyvenamųjų namų iškelti Lietuvos valstybinę ir Panevėžio miesto vėliavas. Panevėžys turi daug gražių švenčių, bet įspūdingiausia – miesto gimtadienis. Kasmet miestas ir jo gyventojai gimsta iš naujo. Gimtadienio šventė – neribotos miestelėnų fantazijos, muzikos ir spalvų šėlsmas. tądien gali nusikelti į skirtingus istorijos tarpsnius, išbandyti senuosius amatus, gėrėtis reginiais ir pats tapti jų dalimi. Važiuojam į Panevėžį.

> Jūros diena

Liepos 30 Jūros dienos šventė kilo iš žvejų susibūrimų, vakaronių, regatų. Pirmoji Jūros šventė Klaipėdoje surengta 1934 m. rugpjūčio 11-12 dienomis. Ją organizavo įvairios jūrinės organizacijos. Šventės metu siekta parodyti žmonėms jūros reikšmę visai valstybei. Nuo 1965 m. jūros diena pavadinta Jūros švente ir Žvejų diena. Dabar Jūros šventė tapo didžiausia tradicine Klaipėdos švente. Iš pradžių šventėse vykdavo laivų paradas, karnavalas, vakaronės. Dabar įvairiose Klaipėdos aikštėse rengiami įvairiausio stiliaus muzikos koncertai, meno akcijos ir kt. Visi prie jūros!

> Alytaus miesto diena

Birželio 15 Birželio 15 d. Alytus švenčia savo gimtadienį. Artimiausią savaitę mieste rengiamos Alytaus dienos. Alytus – vienas seniausių Lietuvos miestų. Jau 1387 metų dokumente jis vadinamas miesteliu, 1466 metais minimas kaip valsčius. 1581 metais birželio 15 d. Steponas Batoras Alytui suteikė Magdeburgo teises, nuo tos akimirkos Alytus oficialiai tapo miestu. Su teisėmis miestas gavo ir herbą – baltą rožę raudoname lauke. Miestas kūrėsi ir augo dešiniajame Nemuno krante. XIII amžiuje ant piliakalnio jau stovėjo medinė pilis. Alytaus vardas kildinamas iš vandenvardžio – upelio Alytupis, kuris teka pro miestą. Manoma, kad senasis upelio vardo variantas buvo Alytus. Apsilankome Alytaus dienuose. Reklama: Svekis vitaminai akims

> Kauno diena

Gegužės 20 Kauno miesto šventė - gegužės 20-oji pasirinkta todėl, kad 1463 metais Kazimieras Jogailaitis atnaujino ir praplėtė miesto teises. Seniausios išlikusios Kauno privilegijos originalas - Sankt Peterburgo archyvuose, o kopija - Kauno Rotušėje. Kauno miestas pirmą kartą paminėtas metraštininkų dar 1361 metais. XIII a. pabaigoje kunigaikštis Kęstutis Kaune pastatė mūro pilį, tapusią svarbia miesto gynybos sistemos dalimi. Pagrindiniai Kauno šventės renginiai vyksta Kauno senamiesčio gatvėse ir aikštėse. Miesto dienai kasmet sukuriama eilėraščių apie Kauną antologija, šventės simbolis Kaunutis, Tauro moneta. Mieste vyksta mugės, koncertai. Važiuojam į Kauno renginius.

> Atidarytas pirmasis lietuviškas knygynas Kaune

Sausio 29 1905 metais Kaune Rotušės aikštėje atidarytas pirmasis mieste lietuviškas knygynas. Puiki proga švęsti Kauniečiams!

> Klaipėdos diena

Sausio 15 Sausio 15 d. švenčiama Klaipėdos atgavimo diena. Klaipėda – gilios istorijos miestas. Miesto pradžia laikomi 1252 m. Tuomet Danės upės žiotyse Vokiečių ordinas Livonijoje pastatė Memelburgo pilį. Klaipėda tapo Kuršo vyskupystės centru. Dabar Klaipėda – Lietuvos uostamiestis, pritraukiantis poilsiautojus ir turistus. Mieste įkurtas Laikrodžių muziejus, Jūrų muziejus su delfinariumu, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, veikia meno galerijos. Švenčiam kartu su Klaipediečiais.