Archyvai

> Mūšis tarp lietuvių ir kryžiuočių ordino riterių

Liepos 2 1307 metais, prie Rygos, vyko mūšis tarp lietuvių ir kryžiuočių ordino riterių. Mes už Lietuvą!

> Paskutinė žinoma mirties bausmė už raganavimą

Birželio 18 1782 metais, Šveicarijoje, užfiksuota paskutinė žinoma mirties bausmė už raganavimą. Kieno žmonos raganos?

> Mirė Lietuvos kunigaikštis Kazimieras

Birželio 7 Liūdna diena, nes 1492 metais. birželio 7 d. Gardine mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras. Reikia atsiminti savo tautos didvyrius!

> Vilniuje kilo didelis gaisras

Birželio 6 1748 metais, Vilniuje, kilo didelis gaisras, sunaikinęs didžiąją miesto dalį. Nerūkykite lovoje!

> Černobylio avarijos metinės

Balandžio 26 Černobylio katastrofa, sukrėtusi Europą 1986-ųjų balandžio 26-ąją, – viena didžiausių technogeninių katastrofų per visą žmonijos istoriją. Karštis ir radiacija, sklidę iš reaktoriaus, buvo sustabdyti tik gegužes 4-ąją. Pagrindinė oficiali katastrofos priežastis – netinkamai ir nepakankamai parengtas elektros eksperimentas. Į aplinką pakliuvo apie 3 proc. radionuklidų, per katastrofą susikaupusių ketvirtame Černobylio AE bloke. Po avarijos buvo užteršta daugiau kaip 145 tūkst. kv.km Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rusijos Federacijoje. Nuo Černobylio katastrofos nukentėjo apie 5 mln. žmonių, radioaktyviaisiais nuklidais buvo užteršta apie 5 tūkst. Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos gyvenviečių. Černobylio avarijos metu buvo apšvitinta daugybė šių šalių gyventojų. Be Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos, šios katastrofos padarinius pajuto Švedija, Norvegija, Lenkija, Didžioji Britanija ir kitos šalys. Sprogus Černobylio AE ketvirtojo bloko branduoliniam reaktoriui ir suirus jo apsauginiams apvalkalams, į aplinką su didele jėga buvo išmesta radioaktyvių medžiagų, kurių kiekis, įvairiais skaičiavimais, sudarė iki 13 eksabekerelių (13•1018) radionuklidų. Apie 200 radioaktyvių elementų izotopų pasklido už tūkstančių kilometrų nuo Černobylio AE ir 1986 metų gegužę buvo aptinkami visose Šiaures pusrutulio šalyse, Ramiojo, Atlanto ir Arkties vandenynų akvatorijose. Pripetė – šiaurinėje Ukrainos dalyje, netoli sienos su Baltarusija, maždaug už 100 kilometrų nuo Kijevo, apsaugos zonoje esantis apleistas miestas.Miestas 1970 metais įkurtas vien tik su tikslu ...

> Lietuva įstojo į NATO

Kovo 29 2004 m. kovo 29 d. Lietuva įstojo į NATO. NATO (North Atlantic Treaty Organisation – Šiaurės atlanto sutarties organizacija) – tai gynybinė organizacija, kurią sudaro laisvos ir nepriklausomos valstybės, susijungusios į sąjungą tam, kad diplomatinėmis, o prireikus – ir karinėmis priemonėmis išsaugotų tarptautinę taiką bei savo nepriklausomybę. Organizacijos sprendimai priimami tik pritarus visoms jos narėms. NATO mus saugo. Švenčiam!

> Įsteigtas Lietuvos bankas, LNK TV

Kovo 1 1990 metais įsteigtas Lietuvos bankas; 1995 metais įsteigtas TV kanalas LNK TV. Su pavasariu!

> Atrastas sacharinas

Vasario 27 Šią dieną, 1879 metais, amerikiečių chemikai Ira Remsen ir Konstantinas Falbergas paskelbė. kad atrado sachariną. Kad gyvenimas būtų saldesnis!

> Užpatentuotas revolveris

Vasario 25 1836 metais vasario 25 Samuelis Koltas gavo šešių užtaisų revolverio patentą. Geriau turėti revolverį, negu neturėti revolverio.

> Įsimintina diena

Vasario 23 Vasario 23 yra nusisekus diena. 1455 metais Johanas Gutenbergas atspausdino pirmąją knygą; 1893 metais Rudolfas Dyzelis užpatentavo dyzelinį variklį; 1905 – Čikagoje įkurtas pirmasis Rotary klubas; 1917 – Rusijoje prasidėjo Vasario revoliucija; 1947 – Įkurta Tarptautinė Standartizacijos Organizacija (ISO). Ką švenčiam?