Archyvai

> Vasaros pradžia

Birželio 1 Birželio 1 d. – kalendorinės vasaros pradžia. Lietuviškas žodis „vasara“ yra indoeuropiečių kalbos kilmės, reiškiantis ankstyvą metą (plg. sanskrito kalba vasar „anksti“). Vasara – šilčiausias metų laikas. Ką ir besakyti, lietuviai po šaltos žiemos ir drėgno pavasario jau laukia nesulaukia ateinančios vasaros. Kai šiauriniame žemės pusrutulyje ateina vasara, pietiniame pusrutulyje – žiema. Taigi, kai Lietuvoje vasara, Australijoje – žiema. Pietiniuose kraštuose, nors ir egzistuoja sąvokos – metų laikai, nes oro temperatūra svyruoja, tačiau žiemos metu ten vis tiek šilčiau, nei Lietuvoje per pačią vasarą. Ekvatoriuje iš viso nesikeičia metų laikai, čia saulė visada šviečia vienodai. Arktikoje vasarą saulė niekada nenusileidžia, keletą mėnesių šviečia ir dieną, ir naktį, tačiau žiemą du mėnesius saulė visai nepateka. Prasideda vasara - alaus sezonas.

> Baigta pirmoji telegrafo linija

Gegužės 27 1844 metais Samuelis Morzė užbaigė pirmąją telegrafo liniją. Telegrafas – elektrinio ryšio sistema, perduodanti raidinius skaitmeninius pranešimus arba nejudančius atvaizdus laidais sklindančiais elektriniais signalais arba radijo signalais. Jei gerai pažiūrimėjome televizorių, šiandien siunčiam draugam telegrafo laiškus.

> Pradėta transliuoti Lietuvos televizija

Gegužės 26 1957 metais pradėjo transliuoti Lietuvos televizija. Žiūrime televizorių.

> Liko 222 dienos

Gegužės 23 Nuo šios dienos iki metų galo lieka 222 dienos. Už tris dvejetus!

> Pristata reliatyvumo teorija

Gegužės 11 1916 metais Albertas Einšteinas viešai pristatė reliatyvumo teoriją. Šios teorijos pagrindinis teiginys – kad kiekvienam stebėtojui šviesos greitis vakuume vienodas, nepriklausomai nuo stebėtojo judėjimo greičio. Teorijai įrodyti užtenka dviejų sąlygų: Šviesos greitis vakuume yra pastovus Visiems stebėtojams galioja vienodi fizikos dėsniai Už Albertą!

> Berniukų šventė (Tango no Sekku)

Gegužės 5 Japonijoje kasmet penkto mėnesio penktą dieną švenčiama Berniukų šventė, japoniškai vadinama Tango no Sekku. Šią dieną kiekvienam šeimos vyrui lauke iškabinamas spalvotas popierinis karpis. Karpį japonai laiko stipriausia, atkakliausia iš žuvų, todėl jis laikomas vyriškumo simboliu. Berniukų šventės metu rengiami vaidinimai, žaidimai, kepami saldumynai. Vienas iš tradicinių šios šventės saldumynų – Kashiwa - Mochi. Jis kepamas iš ryžių ir pupelių, vyniojamas į ąžuolo lapą. Saldumyno forma panaši į šalmą, todėl buvo tikima, kad tokie saldumynai padeda samurajams laimėti kovas. Ąžuolas, kaip tvirčiausias medis, simbolizuoja stiprybę. Kitas saldumynas – Chimaki, gaminamas iš ryžių miltų, vyniojamas į bambuko lapą. Bambukas – pasiaukojimo simbolis. Berniukų dieną tradiciškai visi vyrai ir berniukai maudosi vilkdalgių vonioje. Vilkdalgio stiebas panašus į kardą, todėl siejamas su vyriškumu. Buvo tikima, kad vilkdalgių vonia stiprina, saugo nuo ligų. Kad berniukai būtų vyriški!

> Valpurgijos naktis

Balandžio 30 Švenčiama nakti iš balandžio 30-osios į gegužės 1-ąją Tai pagoniška senovės germanų pavasario šventė. Iki šiol ji ypač triukšmingai švenčiama Vokietijoje, Harco regione. Naktį iš balandžio 30-osios į gegužės 1-ąją persirengėliai (raganos ir velniai) triukšmaudami eina Harco regiono miestelių gatvėmis, o nakčiai lipa į Brokeno kalną, kur iki ryto kūrena laužus. Buvo tikima, kad šią naktį raganos išteka už velnių, kad tai jų vestuvių puota. Šventė skirta prikelti pavasarį. Tuo ji siejasi su lietuvių pagonių švente Užgavėnėmis, kai persirengėliai savo veiksmais veja žiemą, sveikina pavasarį. Per Valpurgijos naktį taip pat deginamos šiaudinės raganos, primenančios mūsų Morę. Kai kas sieja šią šventę ir su Jore, pirmojo perkūno diena. Kalbama, kad šią naktį raganos rinkdavosi ant Šatrijos kalno, iki ryto kūrendavo laužus, šokdavo ir dainuodavo, keldavo orgijas. Tokie jų susibūrimai buvo vadinami Valpurgijos naktimis. Valpurgijos pavadinimas siejamas su anglų misionierės Saint Valpurgos vardu (710 – 779 m.). Ji kaip misionierė su broliu buvo atvykusi į Vokietiją. Manoma, kad ji mirė naktį iš balandžio 30 į gegužės 1. Ar ne nuostabu, kad balandis baigiasi tokia nuostabia švente?

> Nacionalinė alaus diena

Balandžio 23 Visi vykstame į Vokietiją, nes ten - nacionalinė alaus diena! Nėra ką pridurti. Kaip nešvęsti tokia diena? Privaloma išlenkti bent po vieną bokalą.

> Penktadienis, 13-oji diena

Balandžio 13 Drebėk – penktadienis, 13-oji! Skaičius 13 laikomas juodųjų jėgų skaičiumi, kai kuriose šalyse (pvz., JAV) net vengiama šiuo skaičiumi numeruoti viešbučių numerius, nuo 12-ojo iš karto peršokama prie 14-ojo. Kartais praleidžiamas ir 13-tas aukštas. O kai numeris 13 dar sutampa su penktadieniu, ši diena iš viso laikoma nesėkmių diena. Skaičius 12-ka laikomas tobulu deriniu (12 mėnesių, 12 Jėzaus apaštalų), o dar vienas vienetas, kurį pridėjus išeitų 13-ka – tarsi trukdo. Galbūt dėl to 13 laikomas blogu ženklu? Egzistuoja teorija, kad būtent penktadienį, 13-ąją dieną, Ieva ir Adomas nusikalto ir buvo išvaryti iš rojaus. Be to, penktadienį jie abu pasimirė. Manoma, kad ir Abelis savo brolį Kainą nužudė penktadienį, 13-ąją dieną. Taigi 13-ka tarsi velnio, kuris sugundė žmones blogiems darbams, skaičius. Jėzus Kristus buvo prikaltas prie kryžiaus penktadienį (dabar ši diena minima kaip didysis penktadienis). Per paskutinę vakarienę prie stalo sėdėjo 12-ka Jėzaus mokinių – tobulas skaičius. Kristus buvo 13-asis, tarsi nereikalingas, pasmerktas mirti. Sakoma, kad pasaulyje 13-ąją dieną, yra nutikę daugybė nelaimių. Lietuviai, ko gero, visų pirma prisimins sausio 13-ąją ir 13-ka aukų (vėliau pasirodė, kad 14). Žinoma, jei patikrintume kokį kitą skaičių, tikriausia irgi paaiškėtų, kad ir tą dieną nelaimių yra pasitaikę nemažai. Juk pasaulyje gyvena daugybė žmonių, ir ...

> Sadamo Huseino nuvertimo diena

Balandžio 9 Sadamo Huseino nuvertimo diena (Irako nacionalinė šventė). Geresnės progos ir negali būti!